Teisinės paslaugos internetu

A. Dėl civilinės (viešosios) atsakomybės sąlygų, kai žala kilo dėl valstybės institucijų veiksmų/neveikimo Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar saviv...

Į minėtą klausimą atsako teismų praktikoje esanti nutartis, kurioje nurodoma: " Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. buvo surašytas už tai, kad ji 2013-01-08, 08.12 val., pastatė automobilį Hyundai i30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ant vejos, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 įsakymu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 155.5 punktą ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 1 str. 4 d. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o nuotrauka, kurios pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Nors apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinkama, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų ve...

Teismų visai neseniai buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl ne vietoje pastatyto automobilio ant vejos, kurioje vairuotojas buvo pripažintas nepadariusiu pažeidimo, kadangi, tai ką Vilniaus miesto savivaldybės administracija vadina veja, pasirodo esant visai ne veja. Be kita ko teismo buvo konstatuota, jog pati savivaldybė netinkamai prižiūrint pievelę t.y. netinkamai vykdant įstatyme nustatytas savo pareigas: "Lietuvos Respublikos ATPK 124 1 str. 4 d., įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Ši nuostata priežastiniu ryšiu susieta su Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų pažeidimu. Šioje teisės normoje, inter alia , įtvirtinta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvi...

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. xxxxx kilo ginčas tarp ieškovo T. Y. (toliau – ieškovas) ir atsakovo R. V. (toliau – atsakovas), kuris kartu yra ir ieškovo pusbrolis bei rūpintinis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas neteisėtai, be ieškovo sutikimo užvaldė ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir ją valdydamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti trečiųjų asmenų automobiliai bei ieškovo transporto priemonė. Ieškovas siekdamas apginti savo interesus kreipėsi su ieškiniu dėl atsakovo padarytos žalos priteisimo iš  auto įvykio  dieną dar nepilnamečio savo globotinio rūpintinio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. Šioje byloje kyla klausimas, kokie civilinės atsakomybės pagrindai gali būti taikomi siekiant ieškovui prisiteisti žalą padarytą iš atsakovo. Vadovaujantis CK 6.276 str. 1 d. nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo ...

Rašant šį straipsnį, bus remiamasi Jungtinių Amerikos Valstijų Delavero valstijos teise, M. GRIECO, Joseph. Delaware Journal Of Corporate Law Vol. 36, „The ever-evolving poison pill in asset protection and closely-held corporation mases“, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Poison pill doktrinos samprata Poison pill arba nuodingosios piliulės (toliau – piliulė) samprata pateikiama kaip gynybinių priemonių visuma siekiant apsaugoti įmonę nuo agresyvaus ir/arba priešiško jos valdymo perėmimo [1] . Delavero teismai įgalino piliulės naudojimą dar aštuoniasdešimtaisiais ir savo praktikoje vis didino piliulės peržiūrėjimo standartą. Piliulės taikymas užkertant kelią įmonės valdymo perėmimą sustiprėjo pradėjus taikyti dvi piliulės modifikacijas „ Dead hand “ ir „ No hand “. Atkreiptinas dėmesys, jog piliulę imta naudoti ir ne tik įmonės valdymo perėmimo atvejais, bet ir pavyzdžiui siekiant apsaugoti įmonės turtą, įmonės (korporacijos) savitą kultūrą [2] . Piliu...

Lietuvos teisinėje sistemoje kyla įvairių klausimų dėl teisinių normų tarpusavio santykio bei jų aiškinimo. Vienas iš tokių klausimų, į kurį teisinio aiškumo ir apibrėžtumo stengiasi įnešti tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina – ar individualios įmonės savininko sutuoktinis yra laikytinas individualios įmonės bendrasavininku t.y. dalyviu. Šis klausimas ypatingai aktualus iškilus atsakomybės klausimams, tiek kai įmonė tampa atsakinga prieš savo kreditorius ir negali su jais atsiskaityti, tiek sutuoktiniai negali atsiskaityti su šeimos ar vieno iš sutuoktinių kreditoriais. Bendroji juridinio asmens dalyvio sąvoka Lietuvos teisėje J uridinio asmens dalyvio sąvoka įtvirtinta LR CK 2.45 str. Remiantis norminiu apibrėžimu juridinio asmens dalyvis „...(akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) parei...