Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Įmonių teisė

Poison pill doktrina

Rašant šį straipsnį, bus remiamasi Jungtinių Amerikos Valstijų Delavero valstijos teise, M. GRIECO, Joseph. Delaware Journal Of Corporate Law Vol. 36, „The ever-evolving poison pill in asset protection and closely-held corporation mases“, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Poison pill doktrinos samprata Poison pill arba nuodingosios piliulės (toliau – piliulė) samprata pateikiama kaip gynybinių priemonių visuma siekiant apsaugoti įmonę nuo agresyvaus ir/arba priešiško jos valdymo perėmimo [1] . Delavero teismai įgalino piliulės naudojimą dar aštuoniasdešimtaisiais ir savo praktikoje vis didino piliulės peržiūrėjimo standartą. Piliulės taikymas užkertant kelią įmonės valdymo perėmimą sustiprėjo pradėjus taikyti dvi piliulės modifikacijas „ Dead hand “ ir „ No hand “. Atkreiptinas dėmesys, jog piliulę imta naudoti ir ne tik įmonės valdymo perėmimo atvejais, bet ir pavyzdžiui siekiant apsaugoti įmonės turtą, įmonės (korporacijos) savitą kultūrą [2] . Piliu...

Individualios įmonės savininko sutuoktinio statusas

Lietuvos teisinėje sistemoje kyla įvairių klausimų dėl teisinių normų tarpusavio santykio bei jų aiškinimo. Vienas iš tokių klausimų, į kurį teisinio aiškumo ir apibrėžtumo stengiasi įnešti tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina – ar individualios įmonės savininko sutuoktinis yra laikytinas individualios įmonės bendrasavininku t.y. dalyviu. Šis klausimas ypatingai aktualus iškilus atsakomybės klausimams, tiek kai įmonė tampa atsakinga prieš savo kreditorius ir negali su jais atsiskaityti, tiek sutuoktiniai negali atsiskaityti su šeimos ar vieno iš sutuoktinių kreditoriais. Bendroji juridinio asmens dalyvio sąvoka Lietuvos teisėje J uridinio asmens dalyvio sąvoka įtvirtinta LR CK 2.45 str. Remiantis norminiu apibrėžimu juridinio asmens dalyvis „...(akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) parei...

Mažoji bendrija – smulkiojo verslo oazė

1. Bendrieji reikalavimai Mažųjų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, kuris mažąją bendriją apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės pr ivatų juridinį asmenį – įmonę , kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių , pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „MB“ . Mažosios bendrijos veikla reglamentuojama nuostatais . Mažosios bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai mažąją bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys , siekiantys sukurti juridinio asmens teisinę formą, skirtą smulkiajam verslui, be to, į tai, kad jos egzistavimas ir veikla būtų grindžiami intuitu personae , t. ...