Teisinės paslaugos internetu

Dažnai girdim, jog buvo areštuotas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, pinigai. Tačiau ar tikrai tokie teiginiai yra tikslūs pvz. „Areštavo automobilį“. Ar tikrai apribojimai taikomi turtui? Juk turtas nėra prarandamas ar keičiamos jo fizinės savybės, tačiau prarandama galimybė jį naudoti, daryti fizinį poveikį ar perleisti. Atsakymai glūdi sąvokose. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Taigi turto arešto esmė yra nuosavybės arba valdymo, naudojimo ir disponavimo laikinas apribojimas. Šis apibrėžimas atitinka ir praktikoje susiklosčiusius santykius...

Pažymėtina, jog 2012 m. buvo įgyvendinta daug svarbių Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimų, todėl šiame įraše svarbiausieji iš jų bus trumpai apžvelgti. 2012 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2, 47, 96, 101, 108, 129, 136, 138, 147, 177, 183 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 116 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Diskriminacijos įtvirtinimas Minėtu įstatymu buvo pakeistas darbo kodekso 96 straipsnis, kurio aktualioje redakcijoje nurodoma, kad draudžiama atsisakyti priimti į darbą dėl tikėjimo, religijos ar įsitikinimų išskyrus atvejus dėl asmens išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, kai darbuotoją į darbą priima religinė bendruomenė, bendrija ar centras ir reikalavimas darbuotojui dėl religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas. Toks reglamentavimas iš esmės suteikia galimybes diskriminuoti kandidatus į ...

1. Bendrieji reikalavimai Mažųjų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, kuris mažąją bendriją apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės pr ivatų juridinį asmenį – įmonę , kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių , pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „MB“ . Mažosios bendrijos veikla reglamentuojama nuostatais . Mažosios bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai mažąją bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys , siekiantys sukurti juridinio asmens teisinę formą, skirtą smulkiajam verslui, be to, į tai, kad jos egzistavimas ir veikla būtų grindžiami intuitu personae , t. ...