Esminės naujojo Socialinio modelio darbo kodekso naujovės

Esminės naujojo „Socialinio modelio“ darbo kodekso naujovės

Šiame trumpame straipsnyje aptarsime pagrindines naujojoj Darbo kodekso projekto siūlomas įvesti novelas darbo santykiuose, kurias išskirsime jas į keletą grupių pagal tai, kam naujosios normos yra labiau naudingos[1]. (sutartiniai ženklai: 1) raudonas tekstas reiškia, kad nuostatos naudingos darbdaviams; 2) oranžinis tekstas – nuostatos naudingos abiems pusėms; 3) žalias tekstas naudingos nuostatos darbuotojams; 4) mėlynas tekstas naujos nuostatos (naudingumą žiūrėti pagal lentelės skiltį).

Nuostatos labiau naudingos darbuotojams	Nuostatos naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams	Nuostatos labiau naudingos darbdaviams
Būtina darbuotojui pateikti pranešimą raštu per mėnesį nuo darbo pradžios apie ne darbo sąlygas, jeigu tai nebuvo padaryta darbo sutartyje (pavyzdžiui apie darbo sutarties nutraukimo terminus, kasmetinių atostogų trukmę, darbo užmokesčio sudėtį ir mokėjimo terminus ir kt.), išskyrus darbuotojams, kurių darbo sutarties terminas iki  vieno mėnesio (43 str.).	Detalizuojamos būtinųjų darbo sutarties sąlygų turinys, dėl jų privalo būti sulygta darbo sutartyje (33 str.).
Darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų (49 str.)
Darbo sutarčių nutraukimo ypatumai
Esant šiame Kodekse ar kitame įstatyme nustatytai priežasčiai darbo sutarčiai pasibaigti, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o, suėjus darbo sutarties terminui ir šio Kodekso 52 straipsnio 5 punkte (mirus darbuotojui) ir 59 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Kai yra nustatytas terminas priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, o darbdavys per šį terminą nepriima sprendimo nutraukti darbo sutartį, laikoma, kad darbo sutartis nenutraukta. Vėliau ji gali būti nutraukta tik bendraisiais pagrindais ir tvarka (pavyzdžiui, atleidimas dėl darbuotojo kaltės, darbdavio iniciatyva, kai nėra kaltės, bei darbdavio valia). Sprendimas perduodamas darbuotojui nedelsiant. Darbuotojui ginčijant atleidimą iš darbo nustatyta tvarka, darbdavio sprendimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje (64 str.)	Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (57 str.), iš esmės nesikeičia reglamentavimas, išnyksta papeikimas ir pastaba, išlieka skirstymas į šiurkščius pažeidimus ir kitus pažeidimus.	Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva – darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo raštišku pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. (anksčiau buvo 14 darbo dienų). Terminas panašus, bet šiek tiek ilgesnis (54 str.)
	59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios (reglamentavimas analogiškas kaip ir dabar, skiraisi iš esmės tik pavadinimas) t.y. teismo sprendimu, likvidavus darbdavį ir pan.	Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (nemokamas atlyginimas, prastova, pensijinis amžius ir kt.) galimas prieš 5 darbo dienas (anksčiau prieš 3 dienas) (55 str.)
		Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, galimas įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį (anksčiau prieš du mėnesius, o pavyzdžiui nepilnamečiams ir kt. Asmenimis prieš 4 mėnesius) (56 str.). Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (anksčiau – pagal darbuotojo stažą nuo 1 iki 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžių). Šiuo pagrindu darbdavys galės atleisti darbuotoją ir kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio numatytą rezultatų gerinimo planą (dėl darbuotojų darbo trūkumų gali būti sudaromas rezultatų gerinimo planas, kurio neįvykdžius per 2 mėnesius šiuo pagrindu butų galima atleisti darbuotoją)
		Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (Darbdavys įgyja teisę atleisti darbuotoją be priežasties).
Atskirų darbo sutarčių ypatumai
Jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą dėl termino darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip treji metai – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip atitinkamai už penkias ar dešimt darbo dienų (68 str.) (anksčiau nebuvo reikalaujama įspėti darbuotoją)	Darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo (68 str.) (anksčiau nebuvo termino, kada neterminuota sutartis tampa terminuota).	Jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus dėl jos termino, darbuotojui išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (68 str.) (anksčiau buvo išmokama 2 mėnesių vid. atlyginimo dydžio išmoka)
Darbdavys privalo pasiūlyti darbuotojui dirbančiam pagal terminuotą darbo sutartį nuolatinį darbą atsiradus tokiai vietai atitinkančiai darbuotojo kvalifikaciją (70 str.)	Maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis. Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų. Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami (67 str.). (anksčiau buvo nustatytas tik bendras maksimalus 5 metų terminas, nebuvo nustatyta, kas yra paeiliui einanti darbo sutartis, o terminas per kurį sudaryta sutartis su tuo pačiu darbuotoju būtų pripažįstama terminuota buvo vienas mėnesis).	Juridinio asmens vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normose nurodyto minimaliojo poilsio laiko ir maksimaliojo darbo laiko. Darbas poilsio dieną, švenčių dieną, viršvalandinis darbas neapskaitomas ir už jį papildomai nemokama. Už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas. Už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas (101 str.).
Įteisinta laikinojo darbo sutarties sąvoka ir rūšys (71 str.) arba outsource‘ingas (darbuotojų nuoma)		102 straipsnis. Juridinio asmens vadovo darbo sutarties pasibaigimas Be kodekse ar kituose įstatymuose numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka
Įteisinta pameistrystės darbo sutartis - sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją, kompetencijų ar profesinių įgūdžių pameistrystės mokymo organizavimo forma (toliau – pameistrys) (80 str.)
84 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties sąvoka ir turinys Nenustatytos apimties darbo sutartis – tai tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 88 straipsnis. Projektinio darbo sutarties sąvoka ir turinys Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už ją sumokėti sulygtą atlyginimą. 92 straipsnis. Darbo vietos dalijimosi sutarties sąvoka Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršijant vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. 95 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties sąvoka Su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti.
Su kolegialias vald. organais sudaromos civilinės sutartys, o vienasmeniais darbo (99 str.).
Darbo ir poilsio laikas
111 str. Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos faktinis paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Liberalus darbo laiko rėžimas - iš esmės galima nustatyti bet kokį darbo laiko rėžimą, kurio nenumato DK išskyrus, kuris neviršytų maksimalaus darbo laiko ir negalima nustatyti tokio darbo laiko rėžimo, kuris viršytų 3 mėn. apskaitinį laikotarpį. Jeigu nenustatomas joks darbo rėžimas tada laikoma, kad darbuotojas įvykdo darbo normą per 5 darbo dienas dirbdamas po vienodą valandų skaičių per dieną.	110 str. darbo laiko normos sąvoka - trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui (40 val. standartinis per sav.)	120 str. ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti mažesnė nei 30 minučių ir ne didesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojui galima palikti darbovietę; kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas mažiausiai 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jei darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos. (pietų pertrauka anksčiau buvo suteikiama po 4 valandų).
112 str. vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos (pagal vieną DS su viršvalandžiais be papildomo darbo). 112 str. darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį; (pagal dvi DS su viršvalandžiais arba vieną DS su viršvalandžiais ir papildomu darbu 12 per dieną ir 60 per sav.) galima dirbti tik 6 dienas iš eilės per savaitę, nėra nustatytas minimalaus darbo dienos laikas be viršvalandžių (minimalus darbo dienos laikas gali būti 12 val. ir be viršvalandžių, jeigu darbo laiko norma neviršija 40 val. per savaitę).	118 str. numato galimybę pildyti ir saugoti žiniaraščius elektroniniu būdu.
Atostogos ir darbas poilsio bei švenčių metų
126 str. atostogos privalo būti suteiktos bent kartą per metus. T. y. darbuotojas privalo atostogauti bent kartą per metus.	143 str. bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jei darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Galima atidėti susitarus su darbuotoju išmokų mokėjimą pasibaigus darbo santykiams iki pusės metų.	123 str. atostogų dienų skaičius sutrumpinamas iki 20 dienų, tačiau atostogos skaičiuojamos tik darbo dienomis (neįskaitant savaitgalių ir šventinių dienų). Dirbantiems 6 dienas per savaitę suteikiamos 24 atostogų dienos. Jeigu mažiau negu 5 dienas per savaitę dirba arba dirba kintamą skaičių dienų – atostogų ne mažiau, kaip 4 savaitės (anksčiau 28 dienom, bet įskaitomos ir poilsio dienos).
133 str. garantuojamas darbo užmokestis už 5 darbo dienas mokymosi atostogų jeigu nesusitaria kitaip, darbuotojams, kurie dirba pas darbdavį ilgiau nei metus. (anksčiau nebuvo garantuojamas darbo užmokestis)
135 str. įteisinamas nemokamas laisvas laikas
142 str. darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš dvigubo ar du su puse dydžio tarifo, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. (anksčiau pridėdavo po vieną dieną, bet neliko galimybės suteikti kitą laisvą dieną)
Ginčai ir žalos atlyginimas
	Ginčų sprendimas pirmiausiai privalo vykti ikiteisminė tvarka derybų būdu teikiant kreipimąsi raštu 226 str. išskyrus ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo. Visi individualūs ginčai dėl teisės per darbo ginčų komisiją. 224 str. Darbo ginčų komisijos sprendimai neskundžiami, o duodamas ieškinys teismui per mėnesį nuo jos sprendimo 235 str.	145 str. apribota maksimali netesybų suma, išmokama darbuotojui, kai darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio Kodekso 144 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius.
	Kolektyviniai ginčai tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų nagrinėjami derybų būdu, nepavykus sudaroma ginčo komisija iš abiejų šalių atstovų. Komisija gali perduoti ginčą spręsti arbitražui arba tarpininkui. Tarpininkas taip pat gali perduoti ginčą arbitražui arba teismui. Arbitražo sprendimai neskundžiami išskyrus dėl prieštaravimo Konstitucijai ar viešajai tvarkai. Speciali institucija nagrinėti kolektyvinius darbo ginčus dėl intereso – Darbo arbitražas 245 str.	149 - 154 str. nėra maksimalios žalos atlyginimo dydžio ribų, kai darbuotojas privalo atlyginti žalą darbdaviui, nustatyti principai, kokiu būdu žalos dydis nustatomas (anksčiau iki 3 vidutinių darbo užmokesčių)
		221 str. nustatytos ribos, kad gali būti priteisiamas darbo užmokestis ne didesnis kaip už vienerius metus už priverstinę pravaikštą (kai darbuotojas atleistas iš darbo neteisėtai, anksčiau nebuvo).
		261 str. Lokauto įtesinimas ir reglamentavimas Lokautas – darbdavio ar darbdavių organizacijos inicijuotas vieno darbdavio ar kelių darbdavių darbuotojų laikinas darbo sutarčių vykdymo sustabdymas, kai profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija nevykdo tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyviniame ginče dėl interesų, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl streiko pripažinimo neteisėtu.

Taigi, trumpai peržvelgus naujienas matyt, kad palankiausiai darbuotojui reglamentuojamos atostogos ir darbas poilsio ir švenčių dienomis, bei reglamentavimas įteisinantis daug lanksčių ir naujų darbo sutarčių rūšių. Nepalankiausiai reglamentuojamas darbo sutarčių nutraukimo pagrindai bei sąlygos ir ginčų nagrinėjimas bei žalos atlyginimas. Iš esmės naujas darbo kodeksas iš esmės sumažina darbuotojų teises ir garantijas palyginus su buvusiuoju, tačiau suteikia daugiau galimybių darbdaviui greičiau ir paprasčiau (netgi be priežasties) atleisti darbuotoją, mokėti mažesnes išeitines išmokas, pradelsus išmokėti priklausančias išmokas mokėti mažesnes netesybas, bei grąžinus darbuotoją į darbą mokėti mažesnę kompensaciją už priverstinę pravaikštą (t.y. apribotą), prisiteisti visą žalą padarytą darbdaviui iš darbuotojo. Darbuotojai savo ruožtu gali lengviau derinti darbą su keliais darbdaviais, dėl lankstaus darbo laiko rėžimo ir aiškaus maksimalaus darbo laiko įtvirtinimo, turi garantijas darbo metu mokytis (apmokamos mokymosi atostogos), detaliai ir aiškiai reglamentuota darbo sutarties nutraukimo įforminimo procedūra. Visi šie pakeitimai iš esmės daro darbo jėgą darbdaviui pigesne ir lengviau pakeičiama, ekonomiškai efektyvesne, dėl naujų darbo sutarčių formų ir darbo laiko rėžimo lankstumo. Taigi, iš esmės darbdavių teisės sustiprėjo darbuotojų garantijų sąskaita.

---

[1] Nuoroda į darbo kodekso projektą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1041192&p_tr2=2.