Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Klientas visada teisus? Arba paslaugų sutarties nutraukimo ypatumai.



Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -  CK) 6.217 straipsnyje. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 19 d. nutartyje UAB ,,Meilina ir KO“ v. UAB ,,Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005, išaiškino, kad ,,klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato“. Šios teisinės pasekmės taikytinos visais CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio reglamentuojamų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kliento vienašališko nutraukimo atvejais (Civilinė byla Nr. 3K-3-257/2007).

Iš minėtos teismų praktikos galima daryti šias išvadas:
1. Klientas paslaugų sutartį gali nutraukti bet kuriuo metu;
2. Nutraukus sutartį, klientas privalo sumokėti paslaugos teikėjui tik proporcingai už realiai suteiktas paslaugas ir patirtus nuostolius siekiant įgyvendinti paslaugų sutartį (pvz. padengti nuostolius už užsakytas patalpas ir pan.)
3. Paslaugų teikėjas negali reikalauti iš kliento netesybų (delspinigių ar baudos) dėl prieš terminą ar prieš paslaugų suteikimą nutraukus sutartį.
4. Paslaugų tiekėjas turi teisę reikalauti netesybų dėl savalaikio neatsiskaitymo už paslaugas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-348-302/2014).

Ką aukščiau nurodyta teismų praktika reiškia paprastam piliečiui (klientui)? Tai reiškia, jog paprastas pilietis sudaręs 12 ar 24 mėn sutartis, kad ir dėl judriojo telefoninio ryšio paslaugų (Bitė, Tele2, Omnitel ar kt.) su mobiliojo ryšio operatoriumi ir sugalvojęs anksčiau laiko nutraukti tokią sutartį, jis tą galės teisėtai padaryti kada to nori, o susimokėti už likusį terminą neprivalės, kadangi įstatymas numato, jog nutraukiant paslaugų sutartį atsiskaitoma tik už faktiškai suteiktas paslaugas (šiuo atveju mobiliojo ryšio operatorius negali reikalauti sumokėti kliento už nesuteiktas paslaugas).

Taip pat svarbu, jog klientas nutraukęs tokią sutartį privalėtų atlyginti ir kitas išlaidas, kurias patirtų mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog realiai nutraukiant sutartį mobiliojo ryšio operatorius jokių išlaidų nepatiria.

Kiek kitokia situacija susiklosto, jeigu klientas kartu su terminuota sutartimi įsigyja ir mobiliojo ryšio aparatą, tokiu atveju jis privalo mokėti už mobiliojo ryšio aparatą ir toliau.

Taigi, nebijokite nutraukti terminuotų paslaugų sutarčių, jeigu jų Jums jau nebereikia prieš terminą (lygiai tokios pat taisyklės taikomos ir kitoms paslaugoms).

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Hipotekos reforma – arba įkeisti dar niekada nebuvo taip paprasta

2012 metais Lietuvoje buvo įvygdyta svarbi reforma, kuri supaprastino vieną iš prievolių užtikrinimo priemonių – hipotekos institutą (toliau – hipoteka). Vykdant šią reformą pakeista visa eilė teisės aktų, iš kurių svarbiausi yra šie: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų pakeitimai ir papildymai, susiję su hipotekos (įkeitimo) registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų pasikeitimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymais Nr. 1R-179 ir Nr. 1R- 180 patvirtintos Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos hipotekos registrui elektroniniu būdu taisyklės. Įgyvendinus minėtus pakeitimus, bei priėmus naujus teisės aktus, Lietuvos teisinė sistema pasistūmėjo dar vienu žingsniu pirmyn modernizuodama ir pritaikydama šiuolaikines technologijas

Mažoji bendrija – smulkiojo verslo oazė

1. Bendrieji reikalavimai Mažųjų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, kuris mažąją bendriją apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės pr ivatų juridinį asmenį – įmonę , kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių , pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „MB“ . Mažosios bendrijos veikla reglamentuojama nuostatais . Mažosios bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai mažąją bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys , siekiantys sukurti juridinio asmens teisinę formą, skirtą smulkiajam verslui, be to, į tai, kad jos egzistavimas ir veikla būtų grindžiami intuitu personae , t.