Hipotekos reforma – arba įkeisti dar niekada nebuvo taip paprasta

2012 metais Lietuvoje buvo įvygdyta svarbi reforma, kuri supaprastino vieną iš prievolių užtikrinimo priemonių – hipotekos institutą (toliau – hipoteka). Vykdant šią reformą pakeista visa eilė teisės aktų, iš kurių svarbiausi yra šie: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų pakeitimai ir papildymai, susiję su hipotekos (įkeitimo) registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų pasikeitimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymais Nr. 1R-179 ir Nr. 1R- 180 patvirtintos Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos hipotekos registrui elektroniniu būdu taisyklės. Įgyvendinus minėtus pakeitimus, bei priėmus naujus teisės aktus, Lietuvos teisinė sistema pasistūmėjo dar vienu žingsniu pirmyn modernizuodama ir pritaikydama šiuolaikines technologijas teisės taikymo srityje, supaprastindama darbą teisės praktikams (tiekėjams) bei pagreitindami paslaugų teikimą jų gavėjams (vartotojams, klientams). Dėl įgyvendintos reformos hipotekos registravimas dar niekada nebuvo toks paprastas ir nereikalaujantis daugiau procedūrinių veiksmų nei įprasto notarinio sandorio sudarymas.

Pirmiausiai šiame įraše bus apibūdinti esminiai materialinės teisės pakeitimai, reglamentuojantys hipoteką. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo CK nuostatos, iš esmės keičiančios hipotekos institutą. Esminiai hipotekos pokyčiai, įtvirtinti civiliniame kodekse yra šie:

1.    Pasikeitė hipotekos apibrėžimas – hipoteka apibrėžiama kaip daiktinė teisė (t.y. apibrėžimas moksliškai tikslenis, grynesnis).
2.    Hipotekos objekto pokytis – įkeičiami ir kilnojamieji daiktai bei turtinė teisės, jeigu jie įkeičiami su nekilnojamuoju daiktu (Šis pokytis daro hipoteką lankstesne, kadangi nebereikia dviejų atskirų sandorių ieškant užtikrinti prievolę, jeigu objektai yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai). Vis dėlto autoriaus nuomone, šioje vietoje lieka neaiškumas, ar ši nuostata taikoma kilnojamiesiems daiktams ir turtinėms teisėms, kurie yra susiję su nekilnojamuoju daiktu (pvz. antraeiliai daiktai), ar pakanka vien fakto, kad minėti objektai būtų įkeičiami kartu su nekilnojamuoju daiktu net ir nesant sąsajų. Vis dėlto CK 4.171 str. 3 d. kalba apie antraeilių daiktų likimą esant nekilnojamojo daikto hipotekai. Atkreiptinas dėmesys, kad prie hipotekos objekto naujovių priskirtina ir įmonės, kaip turtinio komplekso hipoteka įtvirtinta CK 4.175 tr. 5 d. 1 p.

3.      Panaikintas vienas iš priverstinės hipotekos nustatymo pagrindų – priverstinės hipotekos nustatymas reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti (šis pagrindas buvo perteklinis, kadangį jį apima turtinių reikalavimų užtikrinimo pagrindas).

4.       Pasikeitė hipotekos sandorio forma – nebeliko hipotekos lakštų, pakanka tik notariškai patvirtinto atskiro hipotekos sandorio arba pačiame sandoryje esančio susitarimo tarp šalių dėl hipotekos nustatymo.

5.     Hipoteka įregistruojama teismui notarui ar valstybės įgaliotam pareigūnui pateikus pranešimą elektroniniu būdu Lietuvos Respublikos hipotekos registro tvarkytojui apie hipotekos sandorį ar priverstinę hipoteką.

6.      Sutartinės hipotekos sandorio įsigaliojimo momentas atsietas nuo jo įregistravimo momento. Įregitravimas atlieka tik išviešinimo funciją (Tik priverstinė hipoteka įsigalioja ją išviešinus dėl savo skirtingos prigimties).

7.        Pagal CK 4.185 str. 5 d. priverstinė hipoteka vis dar įsigalioja nuo įregistravimo momento, tačiau pagal LR Vyriausybės nutarimo 2001 m. spalio 18 d. Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo Nr. 1246, redakcijos, įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., 29 p. „Notaras, teismas, įstatymų įgaliotas pareigūnas ar institucija, nustatę priverstinę hipoteką (įkeitimą), registro tvarkytojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (jeigu priverstinė hipoteka (įkeitimas) nustatoma teismo sprendimu), įstatymų įgalioto pareigūno ar institucijos sprendimo priėmimo arba priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo (kai duomenis teikia notaras) elektroniniu būdu pateikia pranešimą apie nustatytą priverstinę hipoteką (įkeitimą) ir sprendimo, kuriuo remiantis nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas), skaitmeninę kopiją. 38 p. „Hipoteka (įkeitimas) registruojama, kai sumokamas nustatyto dydžio atlyginimas (raštinės rinkliava) už hipotekos (įkeitimo) įregistravimą. Minėto nuostatų 39 punktas numato, kad Hipoteka (įkeitimas) laikoma įregistruota, kai duomenys įrašomi į registro duomenų bazę ir registro objektui suteikiamas identifikavimo kodas.

8.       Atsisakyta hipotekos teisėjo funkcijų. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pradedamas esant kreipimuisi į notarą. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus CK, tiek CPK pakeitimams, reglamentuojantiems hipotekos teisinius santykius, nebelieka bylų nagrinėjimo tvarkos dėl ginčų kylančių dėl išieškojimo pagal sutartinę ir priverstinę hipoteką. Minėta funkcija tarsi „išslysta“ iš teismų jurisdikcijos ir atitenka notarams, o tai verčia abejoti tokių vykdomųjų dokumentų legitimumu bei natūraliai kelia klausimą dėl skolininkų teisės į teisminę gynybą, kadangi išnykus būtinybei kreditoriui kreiptis į teismą, kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo pagal hipotekos sandorį, hipotekos kreditorius atsiduria neproporcingai geresnėje padėtyje nei hipotekos skolininkas ar, pavyzdžiui, kad ir kreditorius paskolos atveju, kuriam reikalavimą būtina reikšti teisme ginčo atveju. Nors Notariato įstatymo 49¹ straipsnis ir CPK 511 straipsnis numato notaro vykdomojo įrašo apskundimo galimybę ir nustato terminą notaro veiksmų apskundimui (CPK 512 str.), tačiau nėra nurodoma, jog vykdomasis įrašas negali būti perduotas antstoliui nepraėjus apskundimo terminui, todėl gali susidaryti situacija, kai kreditorius jau bus perdavęs notaro vykdomąjį įrašą antstoliui , nespėjus skolininkui apskųsti notaro veiksmų. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, o tai tarsi užkerta kelią ginčo teisenos būdu nagrinėti ginčą. Viena iš gynybos priemonių prašyti sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK626 str.).

9.      Notarai vykdomuosius įrašus dėl priverstinio hipotekos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą atlieka pagal Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144.

10. Nustatytas papildomas hipotekos pabaigos pagrindas – hipotekos objekto žuvimas. Pabaigos pagrindams nėra taikomas numerus clausus principas (CK 4.197 str. 2 d. 5 p.). Numatyta hipotekos atsinaujinimo galimybė.

Taigi, aukščiau minėti materialinės teisės pasikeitimai, autoriaus nuomone, yra esminiai, kalbant apie hipotekos instituto reformą, tačiau jų yra ir daugiau – pvz. išieškojimo tvarkos pasikeitimas, hipotekos perleidimo tvarkos pakeitimai bei specifinių hipotekos rūšių reglamentavimo naujovės.

Procesinių normų pasikeitimai

Ypatingai svarbūs pakeitimai atlikti vykdant procesinių normų, susijusių su hipoteka, pertvarkymą. Pažymėtina, kad teismų jurisdikcijai, panaikinus hipotekos teisėjo pareigybę, nepriskirtos bylos nagrinėti prašymus nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti sutartinę hipoteką, taip pat pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš sutartinės hipotekos ar sutartinio įkeitimo atsirandančių teisinių santykių. Teismams priskirta tik tai, kas susiję su priverstine hipoteka, išskyrus priverstinio išieškojimo klausimus, kurie atiteko notarams. Nauja ir tai, kad teismai nagrinėja bylas dėl prašymų nustatyti atsinaujinusią priverstinę hipoteką. Taigi, siekiant pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą asmenys privalo kreiptis į notarą. Tai reiškia, jog notaras nenagrinės galimo ginčo situacijos (pavyzdžiui kyla ginčas ar įvykdyta prievolė, užtikrinta hipoteka, o kreditorius kreipiasi į notarą dėl vykdomojo įrašo – notaras nevertina visų aplinkybių kaip numatyta ginčo teisenos atveju, o laikosi Notariato įstatyme įtvirtintų formalių kilusio ginčo nagrinėjimo taisyklių) taip pat efektyviai ir detaliai kaip teismas, atliks tik formalų vertinimą pagal savo funkcijas (Notariato įstatymo 49¹ str. 2 d. bei CK 4.192 str. 4 d.), dėl to gali nukentėti vienos iš šalių interesai. Kita vertus, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis ir CPK 511 straipsnis numato notaro vykdomųjų įrašų ir jų atsisakymo atlikti vykdomąjį įrašą apskundimo tvarką teismams, nors reglamentavimas nėra visiškai palankus skolininkui (žr. 8 punktą).

Likusios procesinės normos dėl priverstinės hipotekos apsiriboja prašymų nustatyti, pakeisti, baigti atnaujinti priverstinę hipoteką nagrinėjimo taisyklių teismuose reglamentavimo pakeitimais, pakeičiant bylų teismingumo taisykles ir priskiriant tokias bylas nekilnojamojo daikto ar jo dalies buvimo vietos apylinkių teismams, kadangi nebelieka hipotekos teisėjų pareigybės ir pašalinant Centrinės hipotekos įstaigos skyrių atliekamas funkcijas iš CPK.

Pakeitimų galiojimas laike

Pažymėtina, jog reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įsigaliojus visam pakeitimų paketui dėl hipotekos instituto, kyla daug klausimų, kurias teisės normas, kada taikyti (naujų ir anksčiau galiojusių normų galiojimas laike). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 3 str. 8 d. civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Tai reiškia, kad pasikeitus procesinėms normoms pagal bendrąją taisyklę jos taikomos iškart visiems atliekamiems procesiniams veiksmams, nors prieš tai jie buvo atliekami pagal ankstesnes taisykles. Vis dėlto Kadangi atliekant teisės aktų, susijusių su hipotekos institutu pakeitimus kolizinių normų praktiškai nebuvo numatyta, Teisėjų taryba 2012 m. birželio 29 d. protokoliniu pavedimu pateikė teismams rekomendacijas dėl nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojančių CK ir CPK pakeitimų, kuriais iš esmės keičiama išieškojimo iš hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto tvarka, taip pat pakeista didžioji dalis materialinių teisės normų, reglamentuojančių hipotekos (įkeitimo) teisės atsiradimą, pakeitimą ir pasibaigimą, taikymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1843 (toliau – Įstatymo) 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, vienintelė kolizinė norma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Šios normos tikslas užtikrinti kreditorių pradėjusių išieškojimo procesą iš įkeisto turto teisę pabaigti šį procesą pagal galiojusias proceso teisės normas, t. y. pradėjus teisminį procesą, jį ir pabaigti teismine tvarka, nes pradėtas išieškojimas išlieka žinybingas teismui (t.y. įtvirtina teisinio tikrumo/užtikrintumo principą). Nors pagal Teismų įstatymo pakeitimus panaikinami tiek hipotekos skyriai prie apylinkės teismų, tiek hipotekos teisėjų institutas, siūlytina, kad buvę hipotekos teisėjai baigtų nagrinėti pareiškimus ir prašymus susijusius su pradėtu iki 2012 m. liepos 1 d. išieškojimu, t. y. iki 2012 m. liepos 1 d. hipotekos skyriuose pradėtos hipotekos (įkeitimo) bylos turėtų būti perimtos tų teismų, prie kurių buvo įsteigti hipotekos skyriai ir jos turėtų būti išnagrinėtos pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojančias procesines normas, neperduodant šių bylų kitiems teisėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta Įstatymo 34 str. 3 d. nuostata neatima iš kreditoriaus teisės pradėti naują išieškojimo procesą per notarą.

Pagal teisėjų tarybos rekomendacijas išieškojimas laikomas pradėtu hipotekos teisėjui priėmus nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėjus skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (CPK 558 str. 1 d.) (Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės teoriją išieškojimas laikomas prasidėjusiu nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės t.y. bylos pabaigos – aut. pastaba). Civilinė byla dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto būtų laikoma baigta įsiteisėjus nutarčiai už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Nurodytos Teismų tarybos rekomendacijos yra prieštaringos, kadangi jose pasirengimo bylą nagrinėti stadija prilyginama, sprendimo vykdymo stadijai kuri prasideda nuo prašymo pateikimo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (DRIUKAS, Artūras. Civilinis procesas: teorija ir praktika I tomas, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, psl. 80) t.y. rekomenduojamas vykdymo procesas nuo nutarties (nors neįsiteisėjusios) priėmimo dienos, o ne nuo prašymo vykdyti pateikimo dienos.

Hipotekos (įkeitimo) lakštai paduoti registruoti iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau neįregistruoti iki tos datos, nes priimta nutartis dėl trūkumų šalinimo, trūkumus pašalinus laikomi priimtais jų padavimo dieną (CPK 115 str. 3 d.), todėl šių lakštų patikrinimą prieš registravimą turėtų atlikti teisėjas, priėmęs nutartį trūkumams šalinti, ir nesant kliūčių lakštui registruoti, perduoti jį registruoti Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjų taryba siūlo, kad hipotekos (įkeitimo) lakštai, taip pat jų pakeitimai ar lakštai su įrašu apie prievolės įvykdymą ir hipotekos (įkeitimo) pabaigą, kurie yra/bus pateikti Centrinei hipotekos įstaigai po 2012 m. liepos 1 d., tačiau patvirtinti notaro iki 2012 m. liepos 1 d., perduodami Centrinei hipotekos įstaigai registruoti, neatliekant teisminio patikrinimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į CK pakeitimo 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842 54 straipsnio „Baigiamosios nuostatos“ 2 dalį, kurioje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio įstatymo nustatyta sutartinės hipotekos ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) keitimo ir baigimo tvarka, t. y. sutartiniai hipotekos (įkeitimo) lakštai, kurie sudaryti iki 2012 m. liepos 1 d., keičiami ir baigiami pagal naujas CK taisykles, t. y. sandoriai keičiami (CK 4.185 str. 6 d.) ir hipotekos (įkeitimo) teisės pabaigą tvirtina notaras (CK 4.197 str. 7 d., 4.224 str. 3 d.).

Hipotekos teisėjų nutarčių apskundimo tvarka po 2012 m. liepos 1 d.

Pažymėtina, jog panaikinus hipotekos teisėjų pareigybę, bei teisingumo ministro įsakymais nutraukus Centrinės hipotekos įstaigos filialų Vilniaus ir Alytaus hipotekos skyrių veiklą, tapo neaišku, kaip apskųsti minėtų teisėjų nutartis.

Vadovaujantis Teisėjų tarybos rekomendacijomis, hipotekos skyriuose pradėtas bylas perima atitinkamų apylinkių teismai, prie kurių veikė Centrinės hipotekos įstaigos skyriai. Remiantis CPK bendrosiomis atskirojo skundo padavimo normomis (CPK 335 str.) atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjų nutartys skundžiamos apeliacinės instancijos (apygardų teismams) per apylinkių teismus, prie kurių veikė Centrinės hipotekos įstaigos skyriai ir hipotekos teisėjai.

Hipotekos įregistravimo procedūra (procedūrinių normų pakeitimai)

Remiantis Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 (Žin., 2012, Nr. 61-3060) (toliau – Nuostatai), 6 punktu, registro duomenų teikėjai yra notarai, patvirtinę sutartinės hipotekos (įkeitimo) sandorius, jų pakeitimus ir pabaigą, kitus prašymus dėl duomenų perdavimo, taip pat teismai, priėmę sprendimus dėl hipotekos (įkeitimo) sandorių, jų pakeitimų ir pabaigos, įstatymų įgalioti pareigūnai ar institucijos, nustatę priverstines hipotekas (įkeitimus), jų pakeitimus ir pabaigą, o Nuostatų 44 p. atvejais ir kreditoriai, skolininkai, įkaito davėjai ar asmenys, kuriems perduotas įkeitimo objektas.

Duomenų teikėjai duomenis ir dokumentus registrui teikia elektroniniu būdu Nuostatų bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos hipotekos registrui elektroniniu būdu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu
Nr. 1R-180, nustatyta tvarka, naudojant Hipotekos ir įkeitimo sudarymo ir registravimo elektroninę paslaugos programą.

Nuostatų 29 punktas bei Lietuvos Respublikos hipotekos objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1R-179, 21 punktas numato, kad Notaras, teismas, įstatymų įgaliotas pareigūnas ar institucija, nustatę priverstinę hipoteką (įkeitimą), registro tvarkytojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (jeigu priverstinė hipoteka (įkeitimas) nustatoma teismo sprendimu), įstatymų įgalioto pareigūno ar institucijos sprendimo priėmimo arba priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo (kai duomenis teikia notaras) elektroniniu būdu pateikia pranešimą apie nustatytą priverstinę hipoteką (įkeitimą) ir sprendimo, kuriuo remiantis nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas), skaitmeninę kopiją.

Nuostatų 27 punktas numato sutartinės hipotekos įregistravimo tvarką. Notaras, patvirtinęs sutartinės hipotekos (įkeitimo) sandorį, registro tvarkytojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia pranešimą apie hipotekos (įkeitimo) sandorio patvirtinimą ir elektroniniu parašu patvirtintą šio sandorio teksto skaitmeninę kopiją, taip pat pateikia prašymą dėl hipotekos (įkeitimo) registravimo, išskyrus atvejus, kai šalys pareiškia valią neregistruoti hipotekos. Šalims pareiškus valią neregistruoti hipotekos (įkeitimo), vėliau duomenis apie hipotekos (įkeitimo) registravimą notaras perduoda bet kurios iš sandorio šalių prašymu. Teikiant duomenis apie įmonės hipotekos sandorį, kartu turi būti pateikta įmonės inventorizavimo akto skaitmeninė kopija. Nuostatų 38 punktas nustato, kad hipoteka įregistruojama, kai sumokamas nustatyto dydžio atlyginimas (raštinės rinkliava), kurio dydis nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1159 „Dėl atlyginimo (raštinės rinkliavos) už Centrinės hipotekos įstaigos ir hipotekos skyrių prie apylinkių teismų teikiamas paslaugas“.

Taigi, įgyvendinus procedūrinių normų pakeitimus, iš esmės panaikintas dvigubas teisinis hipotekos sandorio patikrinimas t.y. tiek notaro tiek ir hipotekos teisėjo. Sandorio šalims nebereikia kreiptis ir į notarą ir į hipotekos registrą dėl hipotekos sandorio įregistravimo, viską tvarko notaras (nuo sandorio sudarymo, apmokėjimo už įregistravimą ir įregistravimo), t.y. įgyvendinamas vieno langelio principas.