Mažoji bendrija – smulkiojo verslo oazė

1. Bendrieji reikalavimai

Mažųjų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, kuris mažąją bendriją apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį – įmonę, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys.

Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių, pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „MB“. Mažosios bendrijos veikla reglamentuojama nuostatais.

Mažosios bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai mažąją bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas.

Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, siekiantys sukurti juridinio asmens teisinę formą, skirtą smulkiajam verslui, be to, į tai, kad jos egzistavimas ir veikla būtų grindžiami intuitu personae, t. y. asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Mažosios bendrijos steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10, o visi mažosios bendrijos steigėjai nuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Mažoji bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija.

Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas, išskyrus darbus ir paslaugas. Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe.

Siekiant sukurti naujos teisinės formos juridinį asmenį verslui, nereikalaujančiam didelių pradinių investicijų, be to, atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų kapitalo verslo materialinei bazei sukurti poreikiai gali būti skirtingi, Mažųjų bendrijų įstatyme nenumatyta minimalaus kapitalo reikalavimo.

Mažosios bendrijos nariai priimami mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka mažosios bendrijos narių susirinkimo vienbalsiu sprendimu, siekiant užtikrinti mažosios bendrijos egzistavimas būtų grindžiamas intuitu personae, t. y. asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu.

2. Valdymas

Mažosios bendrijos organai gali būti:

1) tik mažosios bendrijos narių susirinkimas. Tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas. Siekdami sutelkti mažosios bendrijos valdymą narių rankose ir nustatyti kuo paprastesnę mažosios bendrijos vidaus struktūrą, mažosios bendrijos steigėjai (nariai) gali nuspręsti, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas yra vienintelis mažosios bendrijos organas. Šiuo atveju mažojoje bendrijoje nebūtų kitų organų. Mažosios bendrijos narių susirinkimas būtų kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas, priimtų sprendimus visais mažosios bendrijos veiklos klausimais. Ši nuostata įtvirtinama atsižvelgus į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimybę juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nustatyti kitokią organų struktūrą – valdymo organą ir dalyvių susirinkimą laikyti vienu juridinio asmens organu. Ši nuostata neabejotinai teisinga, kadangi juridinio asmens organas privalo būti priskiriamas prie valdymo organų, jeigu dalyviai faktiškai sprendžia visus su įmonės valdymu susijusius klausimus, nors yra ir paskirtas nominalus vadovas. Kita vertus dalyviai bet kokiu atveju turi galią įtakoti juridinio asmens valdymą, net ir nesant glaudžios sąsajos tarp dalyvio ir juridinio asmens valdymo organų.

2) mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas. Mažosios bendrijos vadovu turi būti fizinis asmuo. Mažosios bendrijos vadovu gali būti mažosios bendrijos narys. Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sutartį su vadovu mažosios bendrijos vardu pasirašo mažosios bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo. Mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.

Taigi, mažosios bendrijos nariai gali nuspręsti, kad mažojoje bendrijoje, be mažosios bendrijos narių susirinkimo, turi būti ir mažosios bendrijos vadovas. Šiuo atveju mažosios bendrijos vadovas būtų vienasmenis mažosios bendrijos valdymo organas ir vykdytų jam Mažųjų bendrijų įstatymo ir mažosios bendrijos nuostatų priskirtas funkcijas, o mažosios bendrijos narių susirinkimas spręstų esminius mažosios bendrijos klausimus: dėl mažosios bendrijos nuostatų, buveinės, vadovo, pelno paskirstymo, naujų narių priėmimo, narių nepiniginių įnašų, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir pan.

Paminėtina, kad tuo atveju, kai mažosios bendrijos steigimo sandoryje būtų numatytas jos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas, ir nurodytas juo tampantis asmuo, įsteigus mažąją bendriją šis asmuo būtų mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas, t. y. nereikėtų šaukti mažosios bendrijos narių susirinkimo, kuris paskirtų mažosios bendrijos vadovą.

Mažosios bendrijos narių susirinkimas tuo atveju, kai yra ir valdymo organas turi tiek išimtinę tiek ir papildomą kompetencijas. Kai valdymo organo funkcijų neatlieka turi tik išimtinę. Esant vadovui papildoma kompetencija susijusi tik su vadovo skyrimu ir atleidimu.

2.1. Mažosios bendrijos atstovas

Mažoji bendrija turi turėti mažosios bendrijos atstovą, kai mažojoje bendrijoje yra du ar daugiau narių ir mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas. Jeigu mažoji bendrija turi tik vieną narį, jis kartu ir bendrijos atstovas. Tai reiškia, jog kai bendrija turi tik vieną narį, kuris yra ir valdymo organas, bendrijos atstovo skyrimas nėra galimas. Tokia nuostata užkerta kelią mažosios bendrijos dalyviams laisvai pasirinkti bendrijos atstovą tais atvejais, kai patys negali ar nenori būti atstovais, be to toks reglamentavimas prieštarauja bendrai Mažosios bendrijos koncepcijai, kadangi įgalina vienasmenį valdymo organą – narių susirinkimą, susidedantį iš vieno nario.

Tokiu atveju logiška būtų nenukrypti nuo standartinio vienasmenio valdymo organo koncepcijos (vadovo) ir laikyti, kad vienintelis mažosios bendrijos atstovas yra ne narių susirinkimas iš vieno nario, o vadovas, kurio funkcijas atlieka vienintelis narys, tokiu būdu nepaliekant pasirinkimo alternatyvos, nustatyti valdymo organu narių susirinkimą. Priešingu atveju, Mažosios bendrijos narys būtų laikomas mažosios bendrijos dalyvių, mažosios bendrijos kolegialaus valdymo organo (narių susirinkimo, kaip valdymo organo, kuris pagal koncepciją privalo būti kolegialus kitaip nesiskirs nuo vadovo) vienasmeniu nariu ir mažosios bendrijos atstovu.

Mažosios bendrijos atstovas nėra mažosios bendrijos organas. Mažosios bendrijos atstovu gali būti tik mažosios bendrijos narys. Mažoji bendrija gali turėti tik vieną mažosios bendrijos atstovą. Mažosios bendrijos atstovo teises ir pareigas mažosios bendrijos atstovas gali įgyvendinti ir vykdyti tik pats, tai reiškia, jog savo teisių deleguoti niekam kitam negali, nebent yra skiriamas naujas atstovas narių sprendimu. Atstovas atstovauja mažajai bendrijai, kai mažoji bendrija turi santykių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudaro sandorius, dėl kurių sudarymo sprendimus yra priėmęs mažosios bendrijos narių susirinkimas, tačiau priešingai nei vadovas pats savarankiškai be narių sprendimo veikti ir organizuoti veiklos negali.

2.2. Sprendimų priėmimas

Atsižvelgus į vieną iš pagrindinių mažosios bendrijos tikslų – veiklos ir valdymo paprastumą, lankstumą, Mažųjų bendrijų įstatyme nustatyta, kad mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų mažosios bendrijos narių balsų dauguma, išskyrus Mažųjų bendrijų įstatyme, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose nustatytas išimtis, kai sprendimams priimti reikia didesnės nei Mažųjų bendrijų įstatymo nustatyta mažosios bendrijos narių balsų daugumos.

3. Pelno skirstymas

Mažosios bendrijos narių susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti mažosios bendrijos pelną. Sprendimai dėl pelno paskirstymo priimami 2/3 kvalifikuota balsų dauguma.

Mažosios bendrijos pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams – už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Šie sprendimai priimami vienbalsiai.

Mažosios bendrijos narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną:

1) mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams;

Pažymėtina, kad, nepaisant to, kad mažosios bendrijos nariai dirbtų mažojoje bendrijoje, darbo sutartys su jais nebūtų sudaromos, todėl Mažųjų bendrijų įstatyme įtvirtinta galimybė mažosios bendrijos nariams gauti lėšų, kaip avansu išmokamą pelną, asmeniniams poreikiams.

2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Numatant skirstyti mažosios bendrijos pelną jos nariams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, mažoji bendrija privalo sudaryti trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinį.

Mažosios bendrijos pelno dalis, skirta mažosios bendrijos nariams, paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui. Mažosios bendrijos nuostatuose gali būti nustatyta kitokia pelno paskirstymo mažosios bendrijos nariams tvarka.

Mažosios bendrijos nariui tenkanti mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis turi būti sumažinta mažosios bendrijos nario per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma.

Tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį.

Tuo atveju, kai mažojoje bendrijoje per finansinius metus yra susidarę nuostolių, nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautų išmokų suma kaip avansu išmokėtas pelnas turi būti visa grąžinta mažajai bendrijai.

Mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) nėra patvirtintas mažosios bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinys;

2) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki sprendimo priėmimo;

3) paskirstytinojo finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama.

Mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) nėra patvirtintas ankstesnių finansinių metų mažosios bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinys;

2) nėra patvirtintas mažosios bendrijos trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinys;

3) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki šio sprendimo priėmimo;

4) mažoji bendrija, išmokėjusi pelną už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, būtų nepajėgi įvykdyti savo prievolių už einamuosius finansinius metus;

5) trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra neigiama.

4. Palyginimas su kitomis populiariomis teisinėmis juridinių asmenų formomis:

Teisinė forma	MB	AB	UAB	IĮ
Dalyviai	Tik fiziniai asmenys (Nariai)	Fiziniai ir juridiniai (akcininkai)	Fiziniai ir juridiniai (akcininkai)	Tik fiziniai asmenys (savininkai)
Dalyvių skaičius	10>	neribojamas	250>	1 (2 tam tikrais atvejais - sutuoktinis)
Atsakomybė	Ribota	Ribota	Ribota	Neribota
Veikla reglamentuojantys vidaus dokumentai	Nuostatai	Įstatai	Įstatai	Nuostatai
Įstatinis kapitalas	neribojamas	150 tūkst. Lt	10 tūkst. Lt	neribojamas
Steigėjai	1-10	neribojamas	1-249	1
Darbo santykiai su dalyviais	Negali sieti darbo santykiai	Nėra jokių apribojimų	Nėra jokių apribojimų	Nėra ribojimų
Įnašai	Bet koks turtas priklausantis dalyviui, išskyrus darbus ir paslaugas	Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises, išskyrus išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat darbai ir paslaugos.	Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises, išskyrus išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat darbai ir paslaugos.	Turtas priklausantis savininkui. Taip pat sutuoktinio ir savininko bendras turtas perduotas patikėjimo teise.
Valdymas	Kolegialus - narių susirinkimas (tokiu atveju privalo būti skiriamas atstovas) arba vienasmenis vadovas	Kolegialus – valdyba arba vienasmenis - vadovas	Kolegialus – valdyba arba vienasmenis - vadovas	Savininkas arba vadovas
Pelno skirstymas	Kasmetinis 2/3 balsų dauguma. Supaprastintas išankstinis esant vieno iš narių prašymui. (nebent nuostatai numato kitaip). Sprendimas priimamas vienbalsiai.	Kasmetinis 2/3 balsų dauguma Išankstinis 2/3 balsų dauguma  esant bent 1/3 balsų turinčių akcininko iniciatyvai ir nubalsavus akcininkų daugumai.	Kasmetinis 2/3 balsų dauguma Išankstinis 2/3 balsų dauguma  esant bent 1/3 balsų turinčių akcininko iniciatyvai ir nubalsavus akcininkų daugumai.	Kasmetinis ir Supaprastintas išankstinis(savininkas gali bet kada pasiimti pelną)
Lėšų paėmimas asmeniniams dalyvių poreikiams	numatytas	nenumatytas	nenumatytas	numatytas

5. Mažųjų bendrijų įstatymo tikslai ir uždaviniai

Įstatymo tikslas – sukurti naujos teisinės formos juridinių asmenų – mažųjų bendrijų – teisinį reguliavimą, siekiant spartinti verslo pradžią ir sudarant teisines prielaidas mažiausiomis išlaidomis įsitvirtinti rinkoje. Mažoji bendrija užpildytų nišą tarp individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės ir sudarytų galimybę verslo organizavimą ir vykdymą grįsti asmeniniu pasitikėjimu paremtu bendradarbiavimo (lot. intuitu personae) principu. Įstatymu siekiama nustatyti pagrindinius mažosios bendrijos bruožus – supaprastintą mažosios bendrijos steigimo tvarką, valdymo struktūrą ir veiklos sąlygas.

6. Steigimas elektroniniu būdu

Svarbu tai, kad siekiant sudaryti galimybę mažąją bendriją steigti elektroniniu būdu, Mažųjų bendrijų įstatyme suteikta teisė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai (Ūkio ministrui) patvirtinti pavyzdines mažosios bendrijos steigimo sutarties ir steigimo akto formas, taip pat pavyzdinius mažosios bendrijos nuostatus. 2012 m. rugpjūčio 31 d. ūkio ministras įsakymu Nr. 4-878 “Dėl Mažosios bendrijos pavyzdinių steigimo aktų ir steigimo sutarčių formų, mažosios bendrijos pavyzdinių nuostatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“ priėmė siūlomas nuostatas, atsirado teisinės prielaidos patvirtinti pavyzdinius mažosios bendrijos dokumentus ir sudaryti galimybes mažąją bendriją steigti elektroniniu būdu (be notarinio steigimo dokumentų tvirtinimo).

7. Apskaita

Kaip ir neribotos atsakomybės juridinių asmenų (Individualių įmonių ir tikrųjų ar komanditinių ūkinių bendrijų) Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

10.1. balansas;

10.2. pelno (nuostolių) ataskaita;

10.3. finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.

Neribotos atsakomybės juridiniams asmenims papildomai reikia pildyti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitas. Akcinėms bendrovėms reikalingos ir pinigų srautų bei nuosavo kapitalo ataskaitos.

Mažosioms bendrijoms nustatyta paprastesnė turto ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos tvarka nei uždarosioms akcinėms bendrovėms. Tačiau, esant poreikiui mažosios bendrijos gali taikyti tokią pačią apskaitos tvarką, kaip ir uždarosios akcinės bendrovės.

8. Mokesčiai

8.1. Mažosios bendrijos nario mokami mokesčiai ir įmokos

Mokesčiai ir įmokos mokami nuo mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos, kuri deklaruojama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos: Pensijų socialinio draudimo įmoka – 26,3 proc. nuo išsiimtos mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kuri deklaruojama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Įmoka mokama kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Jei tokių pajamų negauta (nedeklaruota), įmoka nemokama. Tuo atveju, jei asmuo turėtų kitų pajamų (pagal darbo sutartį, iš individualios veiklos) ir deklaruotų, kad mažoji bendrija gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, pensijų socialinio draudimo įmoka būtų mokama nuo visų pajamų šaltinių, o tuo pačiu didėtų asmens draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo išmokos (pvz. pensijos dydis).  Mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (pensijų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 5 952 Lt per mėnesį arba 71 424 Lt per metus).

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 15 proc. nuo išsiimtos mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kuri deklaruojama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

Sveikatos draudimo įmoka (PSD) – 9 proc. nuo pajamų. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos mažosios bendrijos nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. PSD įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (5952 Lt), o šių įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (71424 Lt). Tais atvejais, kai veikla vykdoma ne visus mokestinius metus, PSD įmokų bazės ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui. Daugiau informacijos: http://www.sodra.lt/index.php?cid=22616.

Tais atvejais, kai Mažoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, Mažosios bendrijos nariai kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (90 Lt per mėn.).

8.2. Mažosios bendrijos įmonės mokesčiai

Pelno mokestis – 15 proc. 5 straipsnio 2 dalis numato lengvatą - 5 procentų pelno mokesčio tarifas taikomas tada, kai darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, bet jeigu tas pats asmuo yra dviejų mažųjų bendrijų savininkas, jam lengvatos netaikomos. Ji taip pat nebūtų taikoma, jeigu dviejų mažųjų bendrijų nariais, kurie turi daugiau nei pusę balsų, būtų tie patys asmenys.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Vieneto (individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, mažosios bendrijos) leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama suma, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos.

PMĮ 21 str. 1 ir 3 d. numato galimybę atskaityti Komandiruočių sąnaudas iš pajamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

PVM mokestis. PVM mokėtoju registruotis privalo jeigu atlygis už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) šalies teritorijoje per paskutiniuosius 12 mėnesių didesnis nei 155 000 Lt., taip pat jeigu iš kitos valstybės narės įsigyja  prekių daugiau nei už 35 000 LT per kalendorinius metus.

Kada MB naudinga tapti PVM mokėtoju? Tapti PVM mokėtoju gali būti naudinga, jeigu pagrindiniai prekių pirkėjai yra PVM mokėtojai, turintys teisę į PVM atskaitą. Tuomet pirkėjams pardavimo PVM apskaičiavimas problemų nekels, o mažoji bendrija galės susigrąžinti PVM už savo sąnaudas. Registruotis PVM mokėtoju naudinga ir tiems verslo subjektams, kurie eksportuoja prekes į trečiąsias šalis ar tiekia jas į kitas Europos Sąjungos šalis nares. Taip pat jeigu iš kitos valstybės narės įsigyja prekių daugiau nei už 35 000 Lt, nes tokiu atveju atsiras ne tik prievolė apskaičiuoti PVM ir sumokėti jį į biudžetą, bet įsigyjamas prekes kitos valstybės narės pardavėjas apmokestins taikydamas toje valstybėje narėje nustatytą PVM tarifą.

Mokestis į garantinį fondą. Vadovaujantis Garantinio fondo įstatymo 3 str. 3 d., jeigu MB turi darbuotojų, mokamas į garantinį fondą įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui.

Mokestis notarui. Prieš pateikiant Registro tvarkytojui prašymą įregistruoti mažąją bendriją, notaras turi patvirtinti prašyme surašytų duomenų tikrumą, nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad mažąją bendriją registruoti galima. Mokestis notarui min. apie 300 Lt. (priklauso nuo notaro), jeigu registruojama ne elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu registruojama tik užpildžius pavyzdinius Ūkio ministro patvirtintus steigimo dokumentus.

Vienkartinis steigimo mokestis. Už mažosios bendrijos įregistravimą sumokamas 178,2 Lt atlyginimas.

Kiti mokesčiai. Mokami priklausomai nuo ūkinės veiklos t.y. gali būti reikalingas privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, higienos pasas, licencijos.

9.Steigimo tvarka

• Sudaroma mažosios bendrijos steigimo sutartis ar steigimo aktas. Kai bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrijos steigimo aktas;
• Steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą;
• Parengiami mažosios bendrijos nuostatai;
• Pagal priimtus bendrijos nuostatus sudaromi bendrijos organai;
• Mažoji bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.

10. Statistika

Remiantis VĮ „Registrų centras“ 2013 m. sausio mėnesio duomenimis įregistruotų mažųjų bendrijų skaičius 1220.

11. Apibendrinimas

Smulkiojo ir vidutinio verslo reikšmė vidaus ir regiono ekonomikai pripažįstama Europos Sąjungos lygmeniu. Europos Sąjungoje pabrėžiamas poreikis sudaryti kuo palankesnes mažų ir vidutinių įmonių kūrimosi sąlygas. Tam turi būti užtikrinta patraukli teisinė aplinka, kuri skatintų asmenis pradėti verslą ir taip prisidėti prie darbo rinkos ir ekonomikos augimo. Verslo organizavimo formų įvairovė leidžia geriau užtikrinti investuotojų interesus, prisitaikyti prie smulkiojo ir vidutinio verslo lūkesčių, skatina inovacijas.

2009 m. sausio 1 d. mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje sudarė 99,4 procento visų šalyje veikiančių įmonių. Jų sukuriama valstybės bendrojo vidaus produkto dalis siekė 60–70 procentų. Šis įmonių segmentas yra nuolatinio užimtumo šaltinis, turintis tiesioginės įtakos šalies ekonomikos augimui. Mažų ir vidutinių įmonių gausumas didina konkurenciją, skatina ekonomikos lankstumą ir inovacijas.

Smulkusis ir vidutinis verslas – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtotė yra viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Gausiausia įmonių grupė 2009 m. sausio 1 d., sudaranti 74,2 procento visų veikiančių mažų ir vidutinių įmonių, – tai labai mažos įmonės (mikroįmonės), kuriose dirba iki 9 darbuotojų.

Siekiant reaguoti į besikeičiančius pradedančių ir jau veikiančių verslo subjektų poreikius, labai svarbu modernizuoti juridinių asmenų teisines formas arba sukurti naujas. Tam reikia sukurti lanksčias verslo organizavimo formas ir sąlygas.

Užsienio valstybių praktikoje prisitaikymas prie kintančių ekonomikos sąlygų ir konkurencingumo didinimas skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą vyksta dviem kryptimis. Vienose valstybėse supaprastinami reikalavimai esamoms ribotos atsakomybės bendrovėms (pvz., bendrovė su ribota atsakomybe Vokietijoje (GmbH) arba sukuriami visiškai nauji juridiniai asmenys (pvz., įvertinus Olandijos B.V., Prancūzijoje įtvirtinta nauja teisinės veiklos forma – supaprastinta bendrovė, kurios kapitalas padalytas į akcijas (SAS); Ispanijoje – nauja ribotos atsakomybės bendrovė (S.L.N.E.); Vokietijoje įtvirtintas bendrovės su ribota atsakomybe (GmbH) porūšis – verslininko bendrovė (UG), kurią steigiant numatytas simbolinis vieno euro minimalus įstatinis kapitalas). Europos Sąjungos valstybių narių įmonių teisės evoliucijai turėjo įtakos ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose ypač išplėtotos komercinio bendradarbiavimo formų pasirinkimo galimybės. Jungtinėse Amerikos Valstijose įtvirtinti tokie mišrių formų naujadarai kaip ribotos atsakomybės bendrovė (LLC), ribotos atsakomybės partnerystė (LLP), ribotos atsakomybės ribota partnerystė (LLLP).

Lietuvoje uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos ypatumus lemia teisinės formos kilmė, kapitalo skirstymas į akcijas ir Europos Sąjungos acquis communautaire. Dėl to kai kuriais aspektais (steigimo tvarka, valdymo struktūra, sprendimų priėmimas, kapitalo formavimo reikalavimai) ši teisinė forma neatitinka smulkiojo verslo poreikių. Individuali įmonė, savo ruožtu, nesuteikia galimybės vykdyti veiklą daugiau nei vienam asmeniui. Ūkinės bendrijos ir individualios įmonės nepatrauklumą lemia tai, kad jų civilinė atsakomybė nėra ribota. Nors šiuo metu parengtas Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama sudaryti paprastesnes ir palankesnes ūkinių bendrijų steigimo ir veiklos sąlygas, tačiau jos ir toliau bus neribotos civilinės atsakomybės subjektai. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) skirta jos narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti, todėl ši teisinė forma nėra labai tinkama įvairialypei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Advokatų profesinės bendrijos teisinė forma yra specifinė, skirta etikos reikalavimais grįstai profesinei veiklai vykdyti.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas (toliau – Įstatymas) skirtas minėtoms problemoms spręsti ir smulkiojo verslo pradžiai paspartinti, įtvirtina naujos teisinės formos juridinį asmenį – mažąsias bendrijas ir leidžia šioms bendrijoms greitai ir mažiausiomis sąnaudomis įsisteigti, efektyviai funkcionuoti ir konkuruoti rinkoje. Naujos teisinės formos juridinis asmuo – mažoji bendrija – užpildys nišą tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Mažosios bendrijos sudarys papildomas galimybes steigti smulkias įmones, kurių verslo egzistavimas paremtas intuitu personae (asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo) principu.

Mažosios bendrijos sudarys sąlygas dalyviams veikti Įstatyme įtvirtintų esminių teisinio reglamentavimo nuostatų pagrindu ir suteiks jiems teisę nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas steigimo sandoryje ir steigimo dokumente, kurie bus kaip jų tarpusavio sutartis.

12. Šaltiniai

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

2. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas;

3. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

4. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas;

5. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas;

6. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

7. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas;

8. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;

9. Pažyma dėl teisingumo ministerijos pastabų Mažųjų bendrijų įstatymo projektui, pateiktų ministerijų atstovų 2011 m. gruodžio 20 d. pasitarime;

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82, 2.115, 2.116, 2.117, 2.118, 2.119, 2.120, 2.121, 2.122, 2.123, 2.125 straipsnių ir Antrosios knygos II dalies IX skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 20 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektų aiškinamasis raštas;

11. Numatomo mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1042;

12. 38-asis verslo apskaitos standartas „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. VAS-18;

13. VĮ „Registrų centras“ internetinis tinklalapis http://www.registrucentras.lt/jar/.