Valstybės/savivaldybės atsakomybė dėl kelių nepriežiūros

A. Dėl civilinės (viešosios) atsakomybės sąlygų, kai žala kilo dėl valstybės institucijų veiksmų/neveikimo

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Administracinė byla Nr. I-1815-505/2013).

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵–1355/2010).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, taip užtikrinant saugų eismą. Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytą pareigą ir negali atsakyti už padarytą žalą, tačiau darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Administracinė byla Nr. I-1815-505/2013).

Išvados: 1) Siekiant, kad savivaldybei kiltų viešoji (atsiradusi iš viešojo administravimo subjektų veiksmų viešojo administravimo srityje) (civilinė) atsakomybė, būtina nustatyti neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ar neveikimo ir žalos; 2) Kaltė šiuo atveju yra preziumuojama; 3) Konstatuojamas bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas.

B. Teisės aktai, kurių nevykdymas yra pagrindas viešojo administravimo žalai atsirasti

Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (Administracinė byla Nr. A⁸⁵⁸-1264/2013).

Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos 42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas (Administracinė byla Nr. I-1815-505/2013).

Išvados: 1) Pirma reikėtų nustatyti, kas yra atsakingas už atitinkamo kelio priežiūrą, kas yra jo savininkas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybinės reikšmės keliai priklauso valstybei, o juos patikėjimo teise valdo Kelių direkcija ar kitos įstaigos. 2) siekiant nustatyti viešojo administravimo subjekto atsakomybę dėl kelių nepriežiūros ar netinkamos priežiūros būtina nustatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos, CK 6.266 str. pažeidimus.

C. Dėl vairuotojo kaltės įtakos įvykus autoįvykiui dėl kelių savininko pareigų nevykdymo

Byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-07-30 nutarimu nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi vairuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio nenustatyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė Pramonės pr., Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini)pr. antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini)pr. nepastebėjęs duobės, esančios antroje eismo juostoje, kuri padaryta remontuojant kelio dangą išpjovus kvadrato formos duobę aplink šulinio dangtį. Įvykio metu buvo apgadintas priekinis dešinysis ratas (b.l. 10, prijungta eismo įvykio medžiaga). Eismo įvykio schemoje taip pat buvo užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, kiti reikšmingi atstumai. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Atsakovo argumentai, kad vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Taigi, pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio (Administracinė byla Nr. I-1815-505/2013).

Išvados: 1) Įrodžius transporto valdytojo kaltę dėl eismo įvykio, žala gali būti mažinama arba nepriteisiama; 2) Įvykus eismo įvykiui dėl netinkamos kelių priežiūros būtina eismo įvykį fiksuoti policijos pareigūnų pagalba, kad būtų prima facie įrodymai dėl eismo įvykio ir žalos teismui; 3) Transporto priemonės valdytojo kaltę gali įrodyti policijos pareigūnų surašytas protokolas, atsakovo teiginiai, jog buvo nepasirinktas saugus greitis ar padaryti kiti KET pažeidimai, jeigu nepagrįsti objektyviais įrodymais teismo yra atmetami, kadangi tai turėtų būti fiksuota pareigūnų protokoluose; 3) Priteisiant žalą atsižvelgiama ir į tai ar pavojingas / nesutvarkytas kelio ruožas buvo paženklintas kelio ženklais, aptvertas ar kitaip išskirtas; 4) reikia objektyvaus kelio nesutvarkymo įrodymo t.y. jo užfiksavimo. Pavyzdžiui kelio duobė gali būti užfiksuota pareigūnų protokole, po eismo įvykio nedingsta ir yra matoma, o akmuo suskaldęs stiklą galėtų būti sunkiai fiksuojamas, abejotina ar pareigūnai protokole fiksuotų akmens išdaužto stiklo faktą, kadangi jo objektyviai po eismo įvykio gali ir nebelikti[1]; 5) Lietuvos Automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-151“Dėl kelių priežiūros vadovo I dalies „Automobilių kelių priežiūros normatyvai KPV PN-14“ patvirtinimo 2.1.6, 3.1.4 ir 10.1.4 kelių, tiltų ir viadukų važiuojamojoje dalyje ar kelkraštyje neturi būti plyšių didesnių kaip nuo 5 iki 19 mm.

---

[1] Pavyzdžiui Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartyje Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-476-175/2011 konstatavo, jog nesant objekto, kuris išdaužė transporto priemonės stiklą, nėra galimybės nustatyti kitų reikšmingų bylos aplinkybių.