Ar nuotrauka yra pakankamas įrodymas pripažinti asmenį padarius KET pažeidimą?

Į minėtą klausimą atsako teismų praktikoje esanti nutartis, kurioje nurodoma: "Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. buvo surašytas už tai, kad ji 2013-01-08, 08.12 val., pastatė automobilį Hyundai i30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant vejos, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 įsakymu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 155.5 punktą ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o nuotrauka, kurios pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Nors apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinkama, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai.

Nors byloje yra fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis Hyundai i30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), nėra aišku, kada ši nuotrauka padaryta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo E. K., atsiuntusio minėtą nuotrauką, elektroninio laiško kopija patvirtina, jog nuotrauka buvo padaryta būtent 2013-01-08 08.12 val., tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu sutikti negali. Pažymėtina, kad ant pačios fotonuotraukos nėra jokio nurodyto šios nuotraukos darymo laiko ar datos, o jos pavadinimas – 2013-01-08 08 val. 12 min 41 sek. nepatvirtina aplinkybės, kad ji buvo padaryta būtent šiuo laiku.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. nuostatomis, įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė.

Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti LR ATPK nustatyta tvarka." (Administracinė byla Nr. ATP-796-628/2013).

Taigi, vien piliečio užfiksuotas pažeidimas skaitmenine nuotrauka nėra pakankamas pažeidimo įrodymas, kadangi neįmanoma nustatyt tokios nuotraukos sukūrimo laikas, t.y. nėra galimybės įsitikinti tokios nuotraukos autentiškumu. Be to, piliečiai nėra viešojo administravimo subjektai (pvz. policijos pareigūnai), todėl jų įrodymai nėra laikomi objektyviais ir turinčiais prima facie (aukštesnę įrodinėjimo galią) galią. Pareigūnų užfiksuotos nuotraukos ir surašyti protokolai yra laikomi patikimais įrodymais, kadangi laikoma, jog pareigūnai neturi procesinio ir materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t.y. nešališki. Atkreiptinas dėmesys, jog įrodinėjimo taisyklės administraciniame procese sako, jog asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu nėra pagrįstų abejonių pažeidėjo kaltumu, o visos abejonės aiškinamos pažeidėjo naudai (lot. in dubio pro reo). Taigi, piliečio padaryta nuotrauka laikomas neobjektyviu ir abejonių keliančiu, todėl nepakankamu įrodymu įrodyti pažeidėjo kaltę.

Tokios išvados darytinos iš teismų praktikos: "Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai" (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N⁴⁴⁴-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N⁴⁴⁴-619/2011).

Netikėti  pareigūno rašytiniu paaiškinimu teismas neturi pagrindo, jis, priešingai nei traukiamas atsakomybėn asmuo , neturi nei materialaus, nei procesinio suinteresuotumo  bylos baigtimi (Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje A2.11.-1842-633/2012). Tai reiškia, jog pareigūnams neturi rūpėti kaip baigsis byla, nes jiems iš to jokios naudos nėra ir negali būti, jie turi būti suinteresuoti tik savo pareigų tinkamu atlikimu.

Taigi, galima daryti išvadą, jog nuotraukos, kurias piliečiai siunčia policijos pareigūnams su KET pažeidimais ir publikuojamos informaciniuose portaluose neturėtų būti laikomos pakankamais įrodymais apie padarytą pažeidimą.