Teismų visai neseniai buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl ne vietoje pastatyto automobilio ant vejos, kurioje vairuotojas buvo pripažintas nepadariusiu pažeidimo, kadangi, tai ką Vilniaus miesto savivaldybės administracija vadina veja, pasirodo esant visai ne veja. Be kita ko teismo buvo konstatuota, jog pati savivaldybė netinkamai prižiūrint pievelę t.y. netinkamai vykdant įstatyme nustatytas savo pareigas:
"Lietuvos Respublikos ATPK
1241 str. 4 d., įtvirtinta, kad
kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti,
stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių
kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, <...>,
užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Ši nuostata
priežastiniu ryšiu susieta su Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų
pažeidimu. Šioje teisės normoje, inter alia, įtvirtinta, kad sustoti ir
stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten
stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto
priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 4 d. už Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos. Kelių eismo taisyklėse vejos apibrėžimas nepateikiamas, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 20 p., veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pagal suformuotą teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieką specialią kultūrinę paskirtį.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 4 d. už Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos. Kelių eismo taisyklėse vejos apibrėžimas nepateikiamas, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 20 p., veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pagal suformuotą teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieką specialią kultūrinę paskirtį.
Aukštesnės instancijos teismui susipažinus su byloje esančiomis fotonuotraukomis,
nekelia abejonių, kur yra veja, kur nesutvarkyta kelio danga. Be to, iš įvykio
vietos fotonuotraukų matyti, kad aikštelėje veja neauga kuokštais ar dalimis
net vasaros metu, o vejos vietoje tėra suvažinėtas žvyras, kuris nėra niekuo
atribotas nuo važiuojamosios dalies. Priešingai matyti, kad aikštelė atkirta
bortu nuo vejos. Pastebėtina, kad tariamo pažeidimo vieta yra pakankamai
taisyklingos formos, vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, kas galimai
asmenims leidžia manyti, jog tai yra specialiai įrengta automobilių stovėjimo
aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar buvo veja. Šiuo atveju Vilniaus miesto
savivaldybės administracija turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei
prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad
tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad
būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje
vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų. Aukštesnės instancijos teismo
nuomone, savivaldybės administracijai neatlikus jai priklausančių funkcijų,
konstatuoti, kad V. T. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo,
numatyto LR ATPK 1241
str. 4 d. požymių, nėra pagrindo" (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1325-166/2013).
Komentarai
Rašyti komentarą