Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pievelė ar automobilių stovėjimo aikštelė?



Teismų visai neseniai buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl ne vietoje pastatyto automobilio ant vejos, kurioje vairuotojas buvo pripažintas nepadariusiu pažeidimo, kadangi, tai ką Vilniaus miesto savivaldybės administracija vadina veja, pasirodo esant visai ne veja. Be kita ko teismo buvo konstatuota, jog pati savivaldybė netinkamai prižiūrint pievelę t.y. netinkamai vykdant įstatyme nustatytas savo pareigas:

"Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 4 d., įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Ši nuostata priežastiniu ryšiu susieta su Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų pažeidimu. Šioje teisės normoje, inter alia, įtvirtinta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

 Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK  1241 str. 4 d. už Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos. Kelių eismo taisyklėse vejos apibrėžimas nepateikiamas, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 20 p., veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pagal suformuotą teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieką  specialią kultūrinę paskirtį.

Aukštesnės instancijos teismui susipažinus su byloje esančiomis fotonuotraukomis, nekelia abejonių, kur yra veja, kur nesutvarkyta kelio danga. Be to, iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad aikštelėje veja neauga kuokštais ar dalimis net vasaros metu, o vejos vietoje tėra suvažinėtas žvyras, kuris nėra niekuo atribotas nuo važiuojamosios dalies. Priešingai matyti, kad aikštelė atkirta bortu nuo vejos. Pastebėtina, kad tariamo pažeidimo vieta yra pakankamai taisyklingos formos, vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, kas galimai asmenims leidžia manyti, jog tai yra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar buvo veja. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, savivaldybės administracijai neatlikus jai priklausančių funkcijų, konstatuoti, kad V. T. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1241 str. 4 d. požymių, nėra pagrindo" (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1325-166/2013).
žymės:

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Hipotekos reforma – arba įkeisti dar niekada nebuvo taip paprasta

2012 metais Lietuvoje buvo įvygdyta svarbi reforma, kuri supaprastino vieną iš prievolių užtikrinimo priemonių – hipotekos institutą (toliau – hipoteka). Vykdant šią reformą pakeista visa eilė teisės aktų, iš kurių svarbiausi yra šie: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų pakeitimai ir papildymai, susiję su hipotekos (įkeitimo) registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų pasikeitimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymais Nr. 1R-179 ir Nr. 1R- 180 patvirtintos Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos hipotekos registrui elektroniniu būdu taisyklės. Įgyvendinus minėtus pakeitimus, bei priėmus naujus teisės aktus, Lietuvos teisinė sistema pasistūmėjo dar vienu žingsniu pirmyn modernizuodama ir pritaikydama šiuolaikines technologijas
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Klientas visada teisus? Arba paslaugų sutarties nutraukimo ypatumai.

Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -  CK) 6.217 straipsnyje. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 19 d. nutartyje UAB ,,Meilina ir KO“ v. UAB ,,Naderna“ , bylos Nr. 3K-3-494/2005, išaiškino, kad ,,klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, ku
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Mažoji bendrija – smulkiojo verslo oazė

1. Bendrieji reikalavimai Mažųjų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, kuris mažąją bendriją apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės pr ivatų juridinį asmenį – įmonę , kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių , pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „MB“ . Mažosios bendrijos veikla reglamentuojama nuostatais . Mažosios bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai mažąją bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys , siekiantys sukurti juridinio asmens teisinę formą, skirtą smulkiajam verslui, be to, į tai, kad jos egzistavimas ir veikla būtų grindžiami intuitu personae , t.
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau