Nepilnamečio asmens atsakomybė dėl žalos padarytos rūpintojams

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. xxxxx kilo ginčas tarp ieškovo T. Y. (toliau – ieškovas) ir atsakovo R. V. (toliau – atsakovas), kuris kartu yra ir ieškovo pusbrolis bei rūpintinis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas neteisėtai, be ieškovo sutikimo užvaldė ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir ją valdydamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti trečiųjų asmenų automobiliai bei ieškovo transporto priemonė. Ieškovas siekdamas apginti savo interesus kreipėsi su ieškiniu dėl atsakovo padarytos žalos priteisimo iš auto įvykio dieną dar nepilnamečio savo globotinio rūpintinio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.

Šioje byloje kyla klausimas, kokie civilinės atsakomybės pagrindai gali būti taikomi siekiant ieškovui prisiteisti žalą padarytą iš atsakovo.

Vadovaujantis CK 6.276 str. 1 d. nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. CK nenumato jokio apribojimo atlyginti nepilnamečių žalą, kurią jie padarė savo globėjams ar rūpintojams, o tai reiškia, jog nepilnamečiai asmenys atsako bendrais pagrindais.

To paties straipsnio 2 d. sako, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šiuo atveju byloje kyla rizika, jog nepaneigus rūpintojo kaltės dėl autoįvykio teismas gali pripažinti rūpintojus kaltais dėl ko žala gali tekti patiems rūpintojams. Vis dėlto, pažymėtina, jog ieškovą ir atsakovą siejo fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ieškovas negalėjo numatyti, jog jo giminaitis pasielgs neatsakingai ir tokiu būdu jam padarys žalą. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp nepilnamečių asmenų ir jo globėjų labai svarbus yra tarpusavio pasitikėjimas, kuris ugdomas abipusiu bendravimu ir atvirumu, neslepiant vienas nuo kito daiktų ar informacijos, nes kitu atveju gali būti nepasiektas globėjo ar rūpintojo tikslas išugdyti asmenybę, kuria galima pasitikėti.

Be to, CK 6.276 str. 3 d. numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Šiuo atveju atsakovas jau yra sulaukęs pilnametystės, todėl ieškovui pareiga prisiimti žalos padarymo faktą už atsakovą jau yra pasibaigusi, o tai reiškia, jog pats atsakovas privalo atsakyti už savo veiksmus bendrais pagrindais ir atlyginti žalą ieškovui.

Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.276 straipsnio 3 dalis kaip materialiosios teisės norma nustato materialiąsias teisines pasekmes, t. y. su joje nurodytais juridiniais faktais siejamos materialinės teisinės pasekmės – inter alia ir kasatoriaus civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, pabaiga. Proceso teisės normų paskirtis yra užtikrinti materialiosios teisės normų įgyvendinimą, todėl procesiniai sprendimai negali nulemti skirtingų CK 6.276 straipsnio 3 dalies taikymo pasekmių. Ši norma turi būti aiškinama ir taikoma vienodai visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kada priimamas teismo sprendimas – iki žalą padariusio asmens pilnametystės ar jau po jos. CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje – tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek vykdymo procese (LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-497/2009).

Svarbu ir tai, jog CK 3.243 str. 2 d. numato, kad rūpintojas, kuris yra ribotai veiksnaus asmens tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal rūpintojo prašymą. Vadovaujantis 3.135 str. artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Tai reiškia, jog ieškovas nėra laikomas atsakovo artimuoju giminaičiu, kadangi jis yra atsakovo pusbrolis, todėl ieškovas įgijo teise pagal CK 3.243 str. 2 d. reikalauti išlaidų atlyginimo iš atsakovo turto. Šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovui sukėlus eismo įvykį, ieškovas patyrė žalą, dėl ko jam atsirado išlaidos automobilio remontui ir atstatymui, kurios privalo būti padengtos iš atsakovo turto. Minėta CK norma privalo būti aiškinama sistemiškai su CK 6.276 str. kaip pagrindžianti atsakovo atsakomybę, kadangi CK 1.9 str. sako, kad CK yra sistemiškai aiškinamas teisės aktas, o šiuo atveju minėtos normos akivaizdžiai sąveikauja ir pagrindžia nepilnamečio civilinės atsakomybės pagrindus už žalą padarytą savo globėjams ir/ar rūpintojams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal CK 3.276 str. tiek rūpintojo, tiek nepilnamečio asmens turtas yra atskiras, o tai reiškia, jog jų prievolės pagal prievoles taip pat yra atskiros, ką patvirtina ir CK 6.276 str., kuris nurodo, kad nepilnametis pats atsako už savo prievoles savo turtu. Be to, asmeninę nepilnamečio nuo 14 iki 17 metų atsakomybę pagrindžia ir tai, jog rūpintojai atsako tik tuo atveju, jeigu nepilnametis neturi savo turto ir dėl žalos atsiradimo yra rūpintojų kaltė (CK 6.276 str.). Tai reiškia, jog rūpintojai atsako tik subsidiariai.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje globėjams yra priteisiama žala iš globotinių bendrais pagrindais: „Skunde pagrįstai pažymima, jog nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės kai bausmės paskirties – nubaudimo ir pataisymo sąlygų (restitucijos) užtikrinimo priemonė ir būdas. LR CK 6.276 str. 1 d. nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nors nagrinėjamu atveju D. V. buvo globos namų auklėtinis, tačiau žala padaryta ne tretiesiems asmenims, o pačiai globos įstaigai. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog globos įstaiga neatliko savo pareigos tinkamai prižiūrėti savo auklėtinį, todėl negali atsakyti ir už jo padarytą žalą. Kolegijos nuomone apylinkės teismas, atmesdamas civilinį ieškinį neįvertino tai, jog nepilnamečio tėvų ar rūpintojų ar auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų subsidiari atsakomybė yra laikina, iki nepilnametis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbio, kurių pakaks žalai atlyginti (CK 6.276 str. 3 d.). Kolegija, atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog Kauno savivaldybės vaikų globos namų civilinis ieškinys – 916 litų, yra pagrįstas ir įrodytas, todėl turi būti priteistas iš D. V.“ (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354-348-2011).

Nurodytos bylos ratio decidendi iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos fabula, todėl akivaizdu, jog minėta byla yra aktuali ir šio ginčo kontekste. Pažymėtina, jog globos ir rūpybos institucijos taip pat turi visas globėjo ir/ar rūpintojo teises ir pareigas (CK 3.241 str.).

Taigi, iš visų pateiktų argumentų, darytina išvada, jog norint rūpintojams prisiteisti iš rūpintinio jiems padarytą žalą reikia:

1) Įrodyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas;

2) Įrodyti, jog nebuvo globėjų ar rūpintojų kaltės dėl žalos;

3) Rūpintinis ar globotinis privalo sulaukti pilnametystės arba įgyti turto, iš kurio gali būti padengiama žala, tokiu atveju rūpintojų kaltė nėra svarbi.

Nota bene – Rūpintinis pats asmeniškai atsako už savo prievoles savo turtu, o rūpintojų atsakomybė už rūpintinį yra subsidiari ir rūpintinio atsakomybę eliminuoja tik tuo atveju, kai rūpintinis turto neturi atlyginti žalai, o dėl žalos atsiradimo atsakingi rūpintojai (analogiškai taikoma ir rūpintinio atsakomybei prieš savo rūpintojus).

Alternatyvus sprendimas, kartu ir pagrindžiantis nepilnamečio (rūpintinio) atsakomybę yra CK 3.243 str. 2 d., kuri leidžia iš rūpintinio turto padengti rūpintojų išlaidas, kai rūpintojai nėra rūpintinio artimi giminaičiai.

Šioje teisinėje išvadoje pateikiama tik teisinė nuomonė ir atitinkamų teisės normų interpretacija, kuri priklausomai nuo situacijos ypatumų ar neatskleistų aplinkybių, gali nevisiškai atitikti teisės normų įgyvendinimą praktikoje.