Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Poison pill doktrina

Rašant šį straipsnį, bus remiamasi Jungtinių Amerikos Valstijų Delavero valstijos teise, M. GRIECO, Joseph. Delaware Journal Of Corporate Law Vol. 36, „The ever-evolving poison pill in asset protection and closely-held corporation mases“, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Poison pill doktrinos samprata


Poison pill arba nuodingosios piliulės (toliau – piliulė) samprata pateikiama kaip gynybinių priemonių visuma siekiant apsaugoti įmonę nuo agresyvaus ir/arba priešiško jos valdymo perėmimo[1].

Delavero teismai įgalino piliulės naudojimą dar aštuoniasdešimtaisiais ir savo praktikoje vis didino piliulės peržiūrėjimo standartą. Piliulės taikymas užkertant kelią įmonės valdymo perėmimą sustiprėjo pradėjus taikyti dvi piliulės modifikacijas „Dead hand“ ir „No hand“. Atkreiptinas dėmesys, jog piliulę imta naudoti ir ne tik įmonės valdymo perėmimo atvejais, bet ir pavyzdžiui siekiant apsaugoti įmonės turtą, įmonės (korporacijos) savitą kultūrą[2].

Piliulės arba įmonės dalininkų teisių planas, veikia taip, jog prie kiekvienos įmonės akcijos pridedama neveikianti teisė[3]. Minėtos teisės tampa aktyvios tik esant atitinkamoms sąlygoms – įvykus teisiniam faktui, pavyzdžiui kažkuriam iš akcininkų įsigijus 15% ar daugiau procentų apyvartoje esančių įmonės akcijų[4]. Tokiu atveju minėtos teisės, kurios yra pridėtos prie akcijų, suteikia visiems akcininkams, išskyrus įsigijusį asmenį, kuris įsigijo 15 ar daugiau procentų akcijų, pirkti naujas akcijas su ženklia nuolaida[5]. Taip pat galimi ir kitokie piliulės taikymo būdai – tai naujų laikinųjų privilegijuotų akcijų išleidimas, kurios suteikia balsavimo teisės kvorumą[6].

Žinoma įmonės valdyba ar kitas įmonės valdymo organas prieš minėtoms teisėms tampant aktyviomis, gali panaikinti minėtas teises, jeigu nusprendžia, kad akcijų įsigijimo sandoris atitinka likusių akcininkų interesus[7].

Corp. v. Mesa Petroleum Co. byloje Delavero Aukščiausiasis teismas pasisakė, jog įmonės valdybos viena iš fiduciarinių pareigų yra įmonės interesų apsauga, o tai apima ir apsaugą nuo agresyvių įmonės akcijų pirkėjų. Teismas taip pat pažymėjo, jog naudojant minėtą gynybos priemonę, valdyba gali siekti nebūti pakeista ir išlikti pareigose ilgą laiką. Taigi, prieš valdybai įgyvendinant minėtą įmonės gynybos priemonę, privalu įsitikinti, kad minėta priemonė bus pasitelkta įmonės, o ne valdybos interesų apsaugai[8]. Delavero teismai pripažino piliulę, kaip teisėtą įmonės interesų apsaugos būdą. Atkreiptinas dėmesys, jog piliulė neįtakoja įgijėjo galimybių įgyti visišką įmonės valdymą per kitų akcininkų išduotus įgaliojimus, tačiau ji apriboja agresyvaus įgijėjo galimybę „užgrobti“ įmonę pasitelkiant visagalį dolerį ir priverčia ieškoti kitų būtų pasiekti savo tikslui[9].

Atsakyti į klausimą ar piliulė buvo pritaikyta teisėtai yra taikomas dviejų pakopų testas. Pirma šio testo dalis susideda iš įmonės valdybos veiksmų, kuriais ji privalo įrodyti, jog įmonės politikai ir efektyvumui buvo kilusi grėsmė[10]. Pažymėtina, jog teismai paprastai įvertina piliulę kaip teisėtą priemonę, jeigu įmonės valdybą sudaro su įmone nesusiję asmenys t.y. nepriklausomi asmenys. Be to, valdyba neprivalo imtis minėtos gynybinės priemonės prieš kažkokią konkrečią grėsmę, o gali ją taikyti ir tuo atveju, kai įmonė yra pažeidžiama t.y. gali lengvai pasikeisti jos valdymas. Taip pat svarbu ir tai, jog minėta priemonė gali taikoma bet kuriam akcininkui – jau esamam ar naujam, siekiančiam įsigyti įmonės akcijų[11].

Antroji testo dalis – tai valdybos įgyvendintų priemonių pagrįstumas kilusiai grėsmei. Delavero teismai pažymėjo, jog kol minėtos priemonės nėra drakoniškos t.y. protingumo ribose, tol teismas pripažins jas teisėtomis, kadangi teismo vaidmuo yra vertinti retrospektyviai valdybos priimtą sprendimą, tačiau nepakeisti pačią valdybą. Drakoniškos būtų tokios priemonės, kurios būtų taikomos kitiems akcininkams spaudžiant juos priimti alternatyvų pardavimui sprendimą arba užkertant kelią įgijėjui perimti įmonės valdymą pasinaudojant akcininkų įgaliojimais[12].


Poison pill rūšys


Dead hand poison pill – tai mėginimas panaikinti galimybes agresyviems įgijėjams įgyti įmonės valdymą per įgaliojimus iš kitų akcininkų. Delavero teismai tokią priemonę pripažino neteisėta, kadangi minėta priemonė sukuria atskiras direktorių klases su skirtinga balsų galia, o tai leidžiama padaryti tik keičiant įmonės įstatus, be to minėta priemonė neatitiko anksčiau minėto dvipakopio testo sąlygų[13].

No hand pill – šis priemonių paketas draudžia naujai išrinktiems, palaikomiems agresyviojo įgijėjo valdybos nariams priimti sprendimą dėl įmonės valdymo perdavimo tam tikrą laikotarpį. Pagrindimas tokiam draudimui yra tas, jog naujus valdybos narius siekiamas supažindinti su verslo specifika, siekiama suteikti žinių apie verslą, kad jie galėtų priimti naudingą įmonei ir tinkamai įvertinti savo sprendimą. Delavero Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog minėtos priemonės neatitinka antros testo sąlygos – nėra adekvati priemonė, o be to pažeidžia valdybos fiduciarines pareigas ir nėra suderinami su įmonės įstatais, kai nepagrįstai apribojamos valdybos narių teisės[14].

Nors tokiu būdu teismai sustabdė poison pill plėtrą, tačiau jokiu būdu neapribojo aplinkybių, kurioms esant minėtos priemonės galėtų būti taikomos.

Poison pill taikymas Lietuvoje


Lietuvos teisėje yra visos sąlygos įgyvendinti panašius įmonės gynybos mechanizmus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 3 d. numato, jog akcijos pagal jų savininkams suteikiamas teises skirstomos į klases. Tai reiškia, jog įstatymas neriboja kokios teisės prie akcijos bus prisegtos, todėl emitentas yra laisvas kurti akcijų suteikiamas teises kaip tinkamas. Vadovaujantis to paties įstatymo 42 str., kuris skirsto akcijas į paprastąsias ir privilegijuotąsias, akivaizdu, jog papildomos teisės prie paprastųjų akcijų atitinka įstatyme numatytus paprastųjų akcijų reikalavimus: a) akcijos suteikia balsavimo teisę; b) Paprastųjų akcijų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės; c) Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar sudarytų iš paskirstytojo pelno rezervų šio Įstatymo nustatyta tvarka didinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų; d) Bendrovės paprastosios akcijos negali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas; d) Bendrovei neleidžiama įstatuose ar akcijų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų akcijų savininkams.

Kita vertus, niekas nedraudžia prikabinti papildomų teisių ir prie privilegijuotųjų akcijų, tačiau jos gali sudaryti tik 1/3 kapitalo, o tai gali būti nepakankamas skaičius akcijų siekiant pritaikyti poison pill gynybos mechanizmą efektyviai.

Pažymėtina, jog nors pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. valdyba neturi kompetencijos spręsti dėl įmonės valdymo perėmimo, tačiau visada tokia galimybė gali būti num




[1] GRIECO, Joseph. Delaware Journal Of Corporate Law Vol. 36, „The ever-evolving poison pill in asset protection and closely-held corporation mases“, p. 627.
[2] Air Prods. & Chems., Inc. v. Airgas, Inc., 16 A.3d 48, 113 (Del. Ch. 2011).
[3] Julian Velasco, The Enduring Illegitimacy of the Poison Pill, 27 J. CORP. L. 381, 382 (2002).
[4] Yucaipa Am. Alliance Fund II, L.P. v. Riggio, 1 A.3d 310, 321 (Del. Ch. 2010).
[5] Žr. Velasco, supra note 3, p. 382.
[6] Prieiga per internetą: http://www.cnbc.com/id/100999168.
[7] Ibid. p. 383.
[8] Unocal Corp. v. Mesa Petrol. Co., 493 A.2d 946, 958 (Del. 1985).
[9] GRIECO, Joseph. Delaware Journal Of Corporate Law Vol. 36, „The ever-evolving poison pill in asset protection and closely-held corporation mases“, p. 629.
[10] Unocal Corp. v. Mesa Petrol. Co., 493 A.2d 946, 955 (Del. 1985).
[11] Žr. GRIECO, supra note 8, p. 630.
[12] Ibid.
[13] Mentor Graphics, 728 A.2d at 28 (explaining the difference between the "dead hand" pill and the "no hand" pill is that the latter does not create separate classes of directors).
[14]Žr. Quickturn, 721 A.2d at 1291 ("[The] certificate of incorporation contains no provision purporting to limit the authority of the board in any way."); Carmody, 723 A.2d at 1190-91 (discussing that voting power distinctions must be expressed in the articles of incorporation).

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Hipotekos reforma – arba įkeisti dar niekada nebuvo taip paprasta

2012 metais Lietuvoje buvo įvygdyta svarbi reforma, kuri supaprastino vieną iš prievolių užtikrinimo priemonių – hipotekos institutą (toliau – hipoteka). Vykdant šią reformą pakeista visa eilė teisės aktų, iš kurių svarbiausi yra šie: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų pakeitimai ir papildymai, susiję su hipotekos (įkeitimo) registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų pasikeitimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymais Nr. 1R-179 ir Nr. 1R- 180 patvirtintos Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos hipotekos registrui elektroniniu būdu taisyklės. Įgyvendinus minėtus pakeitimus, bei priėmus naujus teisės aktus, Lietuvos teisinė sistema pasistūmėjo dar vienu žingsniu pirmyn modernizuodama ir pritaikydama šiuolaikines technologijas

Klientas visada teisus? Arba paslaugų sutarties nutraukimo ypatumai.

Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -  CK) 6.217 straipsnyje. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 19 d. nutartyje UAB ,,Meilina ir KO“ v. UAB ,,Naderna“ , bylos Nr. 3K-3-494/2005, išaiškino, kad ,,klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, ku

Mažoji bendrija – smulkiojo verslo oazė

1. Bendrieji reikalavimai Mažųjų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, kuris mažąją bendriją apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės pr ivatų juridinį asmenį – įmonę , kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių , pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „MB“ . Mažosios bendrijos veikla reglamentuojama nuostatais . Mažosios bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai mažąją bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys , siekiantys sukurti juridinio asmens teisinę formą, skirtą smulkiajam verslui, be to, į tai, kad jos egzistavimas ir veikla būtų grindžiami intuitu personae , t.