Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Turto areštas – apribojimas įgyvendinti teises

Dažnai girdim, jog buvo areštuotas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, pinigai. Tačiau ar tikrai tokie teiginiai yra tikslūs pvz. „Areštavo automobilį“. Ar tikrai apribojimai taikomi turtui? Juk turtas nėra prarandamas ar keičiamos jo fizinės savybės, tačiau prarandama galimybė jį naudoti, daryti fizinį poveikį ar perleisti.
Atsakymai glūdi sąvokose. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto areštas įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Taigi turto arešto esmė yra nuosavybės arba valdymo, naudojimo ir disponavimo laikinas apribojimas. Šis apibrėžimas atitinka ir praktikoje susiklosčiusius santykius, kadangi areštavus automobilį pastarasis nėra prarandamas ar keičiamos jo fizinės savybės, tačiau apribojama nuosavybės teisė į šį turtinį vienetą bei, tam tikru būdu, užtikrinamas apribojimo įgyvendinimas (pavyzdžiui disponavimo teisės apribojimas užtikrinimas įrašant turto arešto akto duomenis Turto arešto aktų registre iš kurio duomenys keliauja į Transporto priemonių registrą. Pagal minėtus duomenis VĮ „Regitra“ atsisako registruoti transporto priemonių sandorius. Be to, net jeigu ir būtų sudarytas“ transporto priemonės, kuria disponavimo teisė buvo apribota, perleidimo sandoris neįregistruotas VĮ „Regitra“, CK numato, kad tokie sandoriai dėl apriboto turto yra niekiniai).
Išvada – turto areštas yra nuosavybės teisės apribojimas, todėl sakyti, jog yra areštuojamas turtas turėtų būti vengiama. Tiksliausia vartoti sąvoką apribojo nuosavybės teisę į turtą (žodis „apribojo“ šiuo atveju laikytinas žodžio „areštavo“ sinonimu), nors galima vartoti ir pritaikytas turto (pvz. automobilio) areštas (žr. Sąvoką „Turto areštas“). Pažymėtina, kad areštuoto turto sąvoka yra vartotina (pačiame Turto arešto aktų registro įstatyme vartojama), tačiau klaidinantis. Turto areštas susijęs tik su nuosavybės teise, bet ne su pačiu daiktu.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Hipotekos reforma – arba įkeisti dar niekada nebuvo taip paprasta

2012 metais Lietuvoje buvo įvygdyta svarbi reforma, kuri supaprastino vieną iš prievolių užtikrinimo priemonių – hipotekos institutą (toliau – hipoteka). Vykdant šią reformą pakeista visa eilė teisės aktų, iš kurių svarbiausi yra šie: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų pakeitimai ir papildymai, susiję su hipotekos (įkeitimo) registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų pasikeitimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymais Nr. 1R-179 ir Nr. 1R- 180 patvirtintos Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos hipotekos registrui elektroniniu būdu taisyklės. Įgyvendinus minėtus pakeitimus, bei priėmus naujus teisės aktus, Lietuvos teisinė sistema pasistūmėjo dar vienu žingsniu pirmyn modernizuodama ir pritaikydama šiuolaikines technologijas

Klientas visada teisus? Arba paslaugų sutarties nutraukimo ypatumai.

Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -  CK) 6.217 straipsnyje. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 19 d. nutartyje UAB ,,Meilina ir KO“ v. UAB ,,Naderna“ , bylos Nr. 3K-3-494/2005, išaiškino, kad ,,klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, ku

Mažoji bendrija – smulkiojo verslo oazė

1. Bendrieji reikalavimai Mažųjų bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, kuris mažąją bendriją apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės pr ivatų juridinį asmenį – įmonę , kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių , pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „MB“ . Mažosios bendrijos veikla reglamentuojama nuostatais . Mažosios bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai mažąją bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas. Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys , siekiantys sukurti juridinio asmens teisinę formą, skirtą smulkiajam verslui, be to, į tai, kad jos egzistavimas ir veikla būtų grindžiami intuitu personae , t.